„Gydytojai be sienų“ atšaukia savo komandą iš Lenkijos ir Baltarusijos pasienio

Humanitarinės pagalbos grupė „Gydytojai be sienų“ (MSF) atšaukė savo komandą nuo Baltarusijos ir Lenkijos pasienio, Varšuvai ne kartą blokavus jos narių prieigą prie migrantų, bandančių patekti į Europos Sąjungą, ketvirtadienį pranešė organizacija.
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis
Lenkijos ir Baltarusijos pasienis / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Tūkstančiai migrantų, daugiausia iš Vidurio Rytų, net atšalus orams daug savaičių gyvena stovyklose Baltarusijos pasienyje, tikėdamiesi kirsti Lenkijos sieną ir patekti į ES.

Pranešama, kad keletas migrantų mirė, neatlaikę atšiaurių sąlygų.

MSF pranešė, kad grupė buvo atšaukta praėjus trims mėnesiams po to, kai į pagalbą Baltarusijoje įstrigusiems migrantams buvo išsiųsta greitojo reagavimo komanda, turinti padėti žmonėms, „kuriems labai reikia medicininės ir humanitarinės pagalbos“.

„Nuo spalio mėnesio MSF ne kartą prašė leidimo įleisti į riboto judėjimo zoną ir pasienio postus Lenkijoje, bet nesėkmingai“, – sakė organizacijos nepaprastųjų situacijų veiksmų koordinatorė Lenkijai ir Lietuvai Frauke Ossig.

„Žinome, kad ten vis dar yra sieną kertančių ir miške besislepiančių žmonių. Jiems reikia pagalbos. Nors esame įsipareigoję padėti keliaujantiems žmonėms, kad ir kur jie būtų, Lenkijoje jų pasiekti nepavyko“, – kalbėjo ji.

MSF teigė esanti susirūpinusi, kad neįsileidžiant pagrindinių pagalbos organizacijų gali mirti daugiau migrantų, o tokia politika yra „dar vienas pavyzdys, kai ES sąmoningai sukuria nesaugias sąlygas žmonėms prašyti prieglobsčio prie jos sienų“.

Lenkijos vidaus reikalų ministerija gruodžio 1 dieną paskelbė pratęsianti prieštaringai vertinamos nepaprastosios padėties galiojimą pasienyje. Dėl jos teritorijoje negyvenantys žmonės, įskaitant žurnalistus ir nevyriausybines pagalbos grupes, negali patekti į pasienio zoną.

Atsakydama į migrantų antplūdį Lenkija prie savo 400 km ilgio sienos su Baltarusija nutiesė pjaunančios vielos užtvarą ir sutelkė tūkstantinę kariuomenę.

Šią savaitę Varšuva paskelbė, kad pasirinko pirmąsias tris bendroves, kurios statys nuolatinę sieną vietoje laikinos užtvaros Baltarusijos pasienyje.

Vakarai kaltina Baltarusiją organizavus šią krizę – viliojant potencialius migrantus melagingais pažadais, kad jie galės patekti į Vakarų Europą per Lenkiją ar Lietuvą. ES tai vadina hibridine agresija, atsakant į sankcijas, taikomas Baltarusijai už susidorojimą su opozicija ir nepriklausoma žiniasklaida.

Minskas kaltinimus neigia ir kritikuoja ES nares, kad šios neįsileidžia atvykėlių.

„Dabartinė situacija yra nepriimtina ir nehumaniška. Žmonės turi teisę ieškoti saugumo ir prieglobsčio, jie neturėtų būti neteisėtai stumiami atgal į Baltarusiją“, – pareiškė F.Ossig.

MSF paskelbė, kad reaguodama į šią krizę ketina steigti biurą Varšuvoje ir tęs savo veiklą Lietuvoje bei Baltarusijoje.

„MSF toliau yra pasiryžusi padėti migruojantiems žmonėms“, – sakė Ženevoje įsikūrusi organizacija.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis