JAV administracijos atstovai ir nepriklausomi JAV Karo studijų instituto ekspertai paskelbė, kad Rusija planuoja dar šį rudenį aneksuoti okupuotą Ukrainos teritoriją.
JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby paskelbė, kad Kremlius nagrinėja išsamius planus aneksuoti Chersono, Zaporižios ir visas Donecko bei Luhansko sritis.
Pasak JAV ekspertų, po aneksijos V.Putinas gali tiesiogiai ar netiesiogiai pareikšti, esą Rusijos doktrina, leidžianti naudoti branduolinius ginklus Rusijos teritorijai ginti, taikoma ir naujai aneksuotoms teritorijoms.
V.Putinas gali manyti, kad grasinimas branduoliniais ginklais arba jų panaudojimas atkurtų Rusijos atgrasymą po to, kai jo pražūtinga invazija sugriovė šalies konvencinius atgrasymo pajėgumus.
Aneksijos planas
Karo ir gynybos ekspertas Egidijus Papečkys 15min sakė, kad aneksijos scenarijus tampa vis realesnis, kai rusams neišdegė ankstesni planai sužlugdyti Ukrainos valstybės.
„Tokia tikimybė egzistavo visą laiką, bet Rusijai kol kas buvo naudinga apsimesti, kad aneksuoti tų teritorijų neketina. Iš pradžių buvo planuojama sukurti tose teritorijose Rusijos kontroliuojamus separatistinius darinius. Karo pradžioje Putinas aiškiai pasakė esą Rusija neketina aneksuoti Ukrainos teritorijos, o tik denacifikuoti, demilitarizuoti ir apsaugoti Donecko bei Luhansko žmones“, – kalbėjo karybos ekspertas.
Pasak jo, Rusijos pirmas planas buvo pakeisti Ukrainos politinę valdžią, į jos vietą pastatant Maskvos marionetes.
„Tai buvo politiškai naivus planas, bet, be jo, jie turėjo ir kitą – suskaldyti Ukrainą į keletą dalių, sukurti daugiau separatistinių darinių, kuriuos bet kada būtų galima aneksuoti, imituojant referendumą ir įtraukiant į Rusijos sudėtį.
Buvo ir dar vienas planas – padalinti Ukrainą į dvi dalis ir taip sukelti abejonių, kad tokia šalis kaip Ukraina egzistuoja. Jie norėjo įkurti naują Ukrainą. Jeigu jiems būtų pavykę okupuoti visą rytinę šalies dalį iki Dniepro, jie būtų turėję galimybę sukurti naują Ukrainą ir sakyti, kad ji yra tikroji, o vakarinė dalis tai Lenkija, Rumunija“, – teigė E.Papečkys.
Tačiau, pasak eksperto, nė vienas šitų planų nėra įgyvendinamas ir, panašu, artimiausiu metu to padaryti nepavyks, mėginama eiti kitu keliu.
„Kadangi dalis Chersono srities yra užimta, jie gali kalbėti, kad Chersonas išvaduotas, Doneckas ir Luhanskas irgi. Tas pats liečia ir Zaporižią – ten, kur užimta dalis srities, Rusija mano, kad gali įvykdyti savo planą ir imituoti referendumą. Siekis yra užimti ir dalį Charkivo srities. Kokiu būdu bus šios teritorijos įtraukiamos į Rusiją, ar vienu dariniu, ar kaip autonominės respublikos, Maskva turi platų kelią rinktis“, – tikino ekspertas.
Gali panaudoti branduolinį ginklą
E.Papečkys įsitikinęs – V.Putino režimas cheminio arba branduolinio ginklo panaudojimą svarstė nuo pat pradžių.
„Sakyčiau, kad Putino aplinkoje yra žmonių, kuriems niežti rankas panaudoti taktinį branduolinį ginklą, nes jaučiasi nebaudžiami. Rusijoje branduolinio ginklo panaudojimas būtų ženklas, kad išlaikoma tvirta ranka. Rusijos visuomenei kaip tik to ir reikia“, – mano karybos ekspertas.
E.Papečkys: nematau galimybės Vakarams automatiškai panaudoti branduolinį ginklą prieš Rusiją kaip atsaką į Maskvos veiksmus.
Tiesa, Rusija jau ne kartą grasino Vakarams, kad gali imtis bet kokių priemonių, jei ES ir NATO tieks Ukrainai ginkluotę, vėliau skambėjo grasinimai dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į Šiaurės Atlanto aljansą. Tačiau kol kas ji nuo žodžių prie veiksmų neperėjo.
„Rusija žaidžia šantažu ir iki galo lieka neaišku, ką ji darytų. Maskvos režimas priima sprendimus po poros dienų svarstymų, nes tai nėra demokratija, jam nereikia atsiskaityti prieš rinkėjus, jų niekas nepatrauks atsakomybėn. Todėl visi supranta, kad jie gali imtis bet ko“, – mano E.Papečkys.
Vyrauja nuomonė, kad iki branduolinio ginklo panaudojimo yra ilga grandinė ir ji gali nesuveikti – atsiras kažkas, kas nesutiks tai padaryti.
Tačiau, karybos ekspertas įsitikinęs, kad Rusijoje šiuo metu yra tokia padėtis, jog branduolinį ginklą ji gali panaudoti ir dėl to visuomenėje nekils jokių neramumų. Atvirkščiai – dalis visuomenės su džiaugsmu sutiktų taktinio branduolinio ginklo Ukrainoje panaudojimą.
„Taktinio ginklo panaudojimas numatytas konvencinio karo metu, siekiant įgyti pranašumo, prasiveržti, sustabdyti priešo puolimą. Tai būtų rimtas ženklas, taigi Vakarai labai atsakingai į tai žiūri.
Kalbame ne apie baimę, o apie suvokimą, kad po tokio Kremliaus žingsnio turės būti koks nors atsakas. Svarbu ir tai, ko iš Vakarų lyderių pareikalaus jų visuomenės. Kils didelė dilema. Taigi, manau, apie tai šiuo metu jau yra svarstoma. Tačiau nematau galimybės Vakarams automatiškai panaudoti branduolinį ginklą prieš Rusiją kaip atsaką į Maskvos veiksmus“, – mano E.Papečkys.
