Šis sprendimas priimtas vykdant rugpjūčio 1 dieną prasidėsiančią operaciją „Saugi Palenkė“.
Gegužę Varšuva paskelbė, kad investuos daugiau kaip 2 mlrd. eurų į savo šiaurinės sienos su Rusijos Kaliningrado anklavu ir rytinės sienos su Baltarusija stiprinimą.
„Visi supranta, kokia pavojinga padėtis, turiu omenyje karą Ukrainoje ir tai, ką daro Rusijos Federacija“, – žurnalistams sakė lenkų gynybos viceministras Cezary Tomczykas (Cezaris Tomčykas).
Jis taip pat priminė nuolatines provokacijas pasienyje su Baltarusija.
Lenkijos gynybos ministerijos teigimu, šalies sieną aktyviai saugos 8 tūkst. karių, o 9 tūkst. karių liks rezerve.
Lenkijos kariuomenės štabo viršininkas generolas Wieslawas Kukula (Veslavas Kukula) sakė, kad „greitojo reagavimo pasienio pajėgos“ bus parengtos dislokuoti per dvi paras, kad padėtų pasieniečiams ir užkirstų kelią galimiems „netikėtumams“ iš Maskvos ir Minsko.
Kariai taip pat prisidėtų prie naujos gynybinės infrastruktūros, sukurtos pagal Lenkijos „Rytų skydo“ planą, kuriuo siekiama sustiprinti sienų saugumą.
C. Tomczykas sakė, kad programos tikslai bus pasiekti iki 2028-ųjų, tai yra ketveriais metais anksčiau nei anksčiau skelbta.
Anot jo, Lenkija pradėjo derybas su Europos investicijų banku (EIB) dėl finansavimo užtikrinimo.
Prieš trejus metus iš Artimųjų Rytų ir Afrikos į Lenkiją, Latviją ir Lietuvą per Baltarusijos sieną pradėjo plūsti daugybė migrantų, siekiančių patekti į Europos Sąjungą.
Lenkų, latvių ir lietuvių valdžios institucijos mano, kad Baltarusijos autoritarinio vadovo Aliaksandro Lukašenkos režimo bandymai išstumti migrantus per sieną yra hibridinio karo, nukreipto prieš šias šalis, metodas.
Pastaraisiais mėnesiais įvyko keli rimti incidentai, per kuriuos buvo sužeisti ar net žuvo pasienio intervencijose dalyvavę lenkų kariai ir pareigūnai.
Nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais Lenkija išlieka kertinė Kyjivo rėmėja.
Maskvos puolimas privertė Varšuvą skubiai modernizuoti savo kariuomenę ir gynybai skirti 4 proc. BVP – daugiausiai iš visų NATO narių.
Lenkija už milijardus eurų yra įsigijusi karinės įrangos, daugiausia iš Jungtinių Valstijų ir Pietų Korėjos.
