Pasak sekretoriaus, jis nesvarstys sausumos pajėgų nusiuntimo į karo draskomą šalį, net ir cheminių ginklų objektams saugoti, bet paliko galimybę tam tikram JAV kariškių buvimui, jeigu po B.al Assado žlugimo vyks taiki pereiga.
Nors JAV vyriausybė skelbė griežtus perspėjimus Damaskui nesigriebti cheminių ginklų savo kare su sukilėlių pajėgomis, L.Panetta sakė, kad didesnis pavojus gali būti chaotiškas vakuumas, jeigu B.al Assadas būtų nuverstas.
„Manau, kad didesnį susirūpinimą šiuo metu kelia tai, kokių žingsnių imasi tarptautinė bendrija, kad užtikrintų – kai Assadas žlugs – procesą ir procedūrą siekiant ... tų objektų apsaugojimo“, – sakė jis.
„Tai, manau, šiuo metu yra didesnis iššūkis“, – pridūrė jis.
JAV vyriausybė šį klausimą aptarinėjo su Izraeliu ir kitomis regiono valstybėmis, nurodė gynybos sekretorius, bet atmetė galimybę dislokuoti amerikiečių sausumos pajėgas kokioje nors „priešiškoje“ aplinkoje.
„Nekalbame apie sausumos pajėgas“, – tvirtino L.Panetta ir pridūrė, kad bet koks JAV karinis vaidmuo Sirijoje ateityje būtų vaidinamas tik tuo atveju, jeigu naujoji vyriausybė paprašytų pagalbos.
„Visada reikia palikti galimybę, kad, jeigu bus taiki pereiga ir įsitrauks tarptautinės organizacijos, jie gali paprašyti pagalbos toje situacijoje, – sakė jis. – Tačiau priešiškoje situacijoje mes to neplanuojame“.
JAV pajėgų Štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Martinas Dempsey toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad jeigu B.al Assadas nuspręstų panaudoti savo cheminių ginklų atsargas prieš opozicijos pajėgas, jo sustabdyti būtų praktiškai neįmanoma.
Generolo teigimu, užkirsti kelią cheminių ginklų panaudojimui „būtų beveik nepasiekiama, ... nes reikėtų tokio žvalgybos aiškumo, žinote, nuolatinio stebėjimo, reikėtų tai realiai matyti dar prieš tam įvykstant“.
Net jeigu režimas nuspręstų nepanaudoti šių ginklų, Baracko Obamos administracija nerimauja, kad kai kuriuos cheminių ginklų objektus gali užvaldyti su sukilėlių pajėgomis susivieniję islamistų kovotojai.
Sirijos cheminių ginklų atsargos, kurios buvo pradėtos kaupti 8-ajame dešimtmetyje, yra didžiausios Artimuosiuose Rytuose, tačiau tikslus jų dydis tebėra neaiškus, nurodo analitikai.
