Gyvenimas Rusijos okupacijoje: nei ryšio, nei pinigų, nei prekių

Volčanskas, Didysis Burlukas, Dvurečnaja, Kupjanskas – tai Charkivo srities rajonų centrai, kurie niekada niekuo neišsiskyrė. Deja, šioms bendruomenėms nepasisekė – visos jos turi valstybinę sieną su Rusija. Todėl pirmosiomis invazijos dienomis šios gyvenvietės buvo užimtos. Kaip jose vyksta gyvenimas okupacijos sąlygomis? Apie tai – išskirtinis pasakojimas 15min skaitytojams.
Karas Ukrainoje
Karas Ukrainoje / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Pagrindinės Ukrainos kariuomenės pajėgos buvo dislokuotos svarbiausiems objektams, miestams ir kryptims saugoti, o miestai, nuo kurių pradėjau šį tekstą, niekuo neišsiskyrė. Visa toliau pateikiama informacija yra gauta iš šių rajonų kaimų ir miestelių.

Apie visas problemas, kurias patiria šių teritorijų gyventojai – beveik 150 000 žmonių – sužinosime praėjus tik kuriam laikui po jų išlaisvinimo. Tačiau tam tikros informacijos jau galima gauti iš tiesiogiai įvykiuose dalyvavusių asmenų. Šiame tekste nenaudosime konkrečių gyvenviečių pavadinimų ir žmonių, kurie mums šią informaciją papasakojo, vardų ir pavardžių. Dėl jų saugumo.

Ryšys: nėra interneto ir mobiliojo ryšio

Iš ten gauti informacijos iš tiesų gana sunku. Beveik visoje okupuotoje Charkivo srities teritorijoje jau 2,5 savaitės neveikia mobilusis ryšys. Kai kur nuo pirmųjų okupacijos dienų neįmanoma paskambinti. Kai kur Rusija naudoja ryšio slopintuvus. Kai kur mobiliojo ryšio operatorių įranga tiesiog sunaikinta. Kitose vietose ji naudojama Rusijos mobiliojo ryšio operatorių veiklai vykdyti.

Vis dėlto kai kurias vietas pasiekia ryšys iš neokupuotų teritorijų. Žmonės ten važiuoja automobiliu, dviračiu ar traukia pėsčiomis, kad paskambintų savo giminaičiams.

Visa tai, be kita ko, daroma tam, kad okupuotose teritorijose likę žmonės nepraneštų apie Rusijos karinės technikos judėjimą. Juk būtent per Volčansko, Didžiojo Burluko, Dvurečnajos ir Kupjansko rajonus transporto priemonės įvažiuoja į regioną, o paskui juda link Charkivo arba regiono pietuose esančio Iziumo miesto, iš kur rusai puola Ukrainos kontroliuojamas Donecko ir Luhansko teritorijas. Eismas tęsiasi visą dieną. Jie gabena nepažeistą įrangą į Ukrainą, o sugadintą – priešinga kryptimi.

Vis dėlto kai kurias vietas pasiekia ryšys iš neokupuotų teritorijų. Žmonės ten važiuoja automobiliu, dviračiu ar traukia pėsčiomis, kad paskambintų savo giminaičiams. Dažniausiai tenka skambinti keliasdešimt kartų, kol pavyksta prisiskambinti. Iškviesti greitąją pagalbą ar ugniagesius net nėra galimybės.

Akivaizdu, kad tokiomis aplinkybėmis apie jokią prieigą prie interneto negali būti nė kalbos. Be to, labai dažnai nėra elektros. Kartais elektros nėra ištisas savaites. Todėl neįmanoma įkrauti prietaisų.

Televizija: transliuoja tik rusiškus kanalus

Čia taip pat neįmanoma žiūrėti Ukrainos televizijos kanalų. Net kai yra elektra. Okupantai jau seniai naudojasi vietos televizijos bokštais savo kanalams transliuoti. Nors jie čia visada buvo pasiekiami, nes rajonai yra netoli sienos su Rusija.

Žmonės, turintys palydovines antenas, yra ypatingoje padėtyje. Pas juos renkasi žiūrėti naujienų per Ukrainos televizijos kanalus ištisomis gatvėmis ar net kaimais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų