Kaimiškame Artibonito regione, kuriame apsigyveno tūkstančiai nukentėjusiųjų nuo žemės drebėjimo, užfiksuotas pavojingos ligos protrūkis patvirtino organizacijų nuogąstavimus dėl blogų higienos sąlygų pastogės netekusių žmonių stovyklose.
„Šito baiminomės nuo pat žemės drebėjimo“, – sakė organizacijos „Maistas skurstantiesiems“ pirmininkas Robinas Mahfoodas. Jo organizacija ruošiasi nuskraidinti į nelaimės ištiktą regioną antibiotikų, druskos kenčiantiems nuo dehidratacijos ir kitų atsargų.
Jungtinių Tautų (JT) Humanitarinių reikalų koordinavimo biuro skyriaus Haityje direktoriaus pavaduotoja Catherine Huck sakė, kad šios Karibų jūros šalies Sveikatos apsaugos ministerija užregistravo per tūkstantį užsikrėtusiųjų ir 135 mirties atvejus.
Ekspertai perspėja, kad choleros epidemija gali apimti laikinąsias stovyklas, kuriose opi atliekų šalinimo problema ir stinga švaraus vandens.
Haičio medicinos asociacijos pirmininkas Claude'as Surena sakė, kad veikiausiai išplito cholera, tačiau pridūrė, jog šios informacijos Vyriausybė dar nepatvirtino.
Cholera yra bakterijų sukeliama infekcija, kuria galima užsikrėsti geriant užkrėstą vandenį. Užsikrėtusieji smarkiai viduriuoja ir vemia, netenka daug skysčių ir gali mirti per kelias valandas. Dehidratacijos poveikį padeda sumažinti specialus druskos ir cukraus tirpalas.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, Haityje choleros protrūkių nebuvo užfiksuota kelis dešimtmečius iki pastarojo žemės drebėjimo.
Haičio pareigūnai, tarp jų šalies prezidentas Rene Prevalis anksčiau sakė, kad sugebėjimas išvengti sunkių ligų protrūkių buvo vienas iš nedaugelio sėkmingų pasiekimų likviduojant nelaimės padarinius.
Per žemės drebėjimą be pastogės liko per milijoną žmonių, o ekspertai perspėja, kad choleros epidemija gali apimti laikinas stovyklas, kuriose opi atliekų šalinimo problema ir stinga švaraus vandens.
