„The New York Times“ pažymėjo, kad Izraelio žvalgyba užfiksavo padidėjusį aktyvumą kai kuriuose Gazos kovotojų tinkluose, kuriuos ji stebi, tik prieš pat šeštadienio aušrą iš Gazos Ruožo į Izraelį plūstelint užpuolikams.
Esą tuomet buvo išsiųstas perspėjimas Gazos Ruožos pasienio užkardą saugantiems kariams. Tačiau į žinutę nebuvo sureaguota, nes kariai jos negavo arba tiesiog neperskaitė.
„Netrukus Gazos Ruožą kontroliuojanti grupuotė „Hamas“ pasiuntė bepiločius lėktuvus, kurie atakavo ir išjungė kai kurias Izraelio kariuomenės mobiliojo ryšio stotis ir pasienyje esančius stebėjimo bokštus, neleisdami budintiems pareigūnams nuotoliniu būdu stebėti teritorijos vaizdo kameromis.
Bepiločiai lėktuvai taip pat sunaikino nuotoliniu būdu valdomus kulkosvaidžius, kuriuos Izraelis buvo įrengęs pasienio įtvirtinimuose, taip panaikindami pagrindinę kovos su antžeminiu puolimu priemonę“, – rašo „The New York Times“.
Teigiama, kad atlikus tokius veiksmus „Hamas“ tapo kur kas lengviau priartėti prie užkardos, susprogdinti jos dalis, o keliose vietose net stebėtinai lengvai ją išardyti buldozeriu.
Tokio masto įsiveržimas yra didžiausias Izraelio gynybos pažeidimas per 50 metų, kuris sugriovė tautos saugumo jausmą.
Pasak keturių aukšto rango Izraelio saugumo pareigūnų, kurie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga bendravo su „The New York Times“ žurnalistais, šie operatyviniai nesklandumai ir trūkumai buvo vieni iš daugelio Izraelio saugumo tarnybų logistikos ir žvalgybos trūkumų, kurie sudarė sąlygas įsiveržimui į pietų Izraelį.
Tai buvo akibrokštas tiek Izraelio visuomenei, tiek šalies vadovybei.
„Niekas negalėjo patikėti, kad taip atsitiko. Per 70 metų niekada nepavyko to padaryti, niekada! Ir dabar staiga – žiūri, atvažiuoja mašina su teroristais. Visi buvo šoke, nesuvokė, kaip taip gali būti“, – 15min apie smūgius šeštadienio ryte pasakojo netoli Tel Avivo esanti lietuvė Mileta.
Tokio masto įsiveržimas yra didžiausias Izraelio gynybos pažeidimas per 50 metų, kuris sugriovė tautos saugumo jausmą. Izraeliui ėmusis atsako, kariškiai aptinka ištisus kaimus, kuriuose buvo brutaliai nužudyti vietos gyventojai, nedarant išimties nei moterims, nei kūdikiams.
„Stipriausia Artimųjų Rytų kariuomenė kelioms valandoms tapo bejėgė pasipriešinti daug silpnesniam priešui, o kaimai didžiąją dienos dalį buvo bejėgiai prieš užpuolikų būrius, kurie nužudė daugiau kaip 1000 izraeliečių, įskaitant kareivius su apatiniais drabužiais, pagrobė mažiausiai 150 žmonių, užėmė bent keturias karines stovyklas ir išplito po daugiau kaip 77,69 kv. km Izraelio teritorijos“, – rašoma „The New York Times“ straipsnyje.
Įvykius stebėję regiono ekspertai Vakaruose ne kartą pažymėjo, kad tokia išpuolio sėkmė, greičiausiai, nustebino pačią „Hamas“ vadovybę.
Pasak Izraelio saugumo pareigūnų, išpuolio sėkmę, remiantis jų išankstiniu vertinimu, lėmė daugybė Izraelio žvalgybos bendruomenės ir kariuomenės saugumo nesėkmių, tarp kurių buvo tokios problemos kaip tai, kad žvalgybos pareigūnai nesugebėjo stebėti pagrindinių ryšių kanalų, kuriais naudojosi palestiniečių užpuolikai.
Izraelio pareigūnas: Mes išleidžiame milijardus žvalgybinei informacijai apie „Hamas“ rinkti, bet per sekundę viskas sugriuvo kaip domino kaladėlės.
Negana to, buvo per daug pasitikėta užkardos stebėjimo įranga, kurią užpuolikai galėjo lengvai išjungti, vadai buvo susitelkę vienoje pasienio bazėje, užimtoje per pirmąjį įsiveržimo etapą. Dėl šios priežasties Izraelio pajėgos negalėjo susisiekti su kitais pajėgų daliniais.
Saugumo pareigūnai taip pat atkreipė dėmesį, kad privačiuose kanaluose Gazos kariuomenės vadų teiginius, jog jie nesiruošia mūšiui, norėjosi priimti kaip tiesą, kas ir buvo padaryta.
„Mes išleidžiame milijardus žvalgybinei informacijai apie „Hamas“ rinkti, – sakė buvęs Izraelio nacionalinio saugumo tarybos aukšto rango pareigūnas Yoelis Guzansky. – Bet per sekundę viskas sugriuvo kaip domino kaladėlės“.
„Hamas“ yra labai, labai santūri ir supranta tolesnio nepaklusnumo pasekmes“, – likus šešioms dienoms iki puolimo interviu radijui sakė Izraelio nacionalinio saugumo patarėjas Tzachi Hanegbi.
Kai Izraelio žvalgybos pareigūnai praėjusią savaitę informavo aukšto rango saugumo vadovus apie neatidėliotinas grėsmes šalies gynybai, jie daugiausia dėmesio skyrė Libano kovotojų keliamam pavojui palei šiaurinę Izraelio sieną.
Apie „Hamas“ keliamą iššūkį beveik nebuvo užsiminta.
Praėjusiais metais „Hamas“ nedalyvavo dviejuose mūšiuose, leisdama Palestinos islamo džihadui, mažesnei ginkluotai grupuotei Gazoje, vienai pačiai susigrumti su Izraeliu. Praėjusį mėnesį „Hamas“ vadovybė taip pat nutraukė riaušių palei sieną laikotarpį pagal susitarimą, kuriam tarpininkavo Kataras, sudarydama įspūdį, kad nesiekia eskalacijos.
Nors daugybė klausimų lieka neatsakyti, aišku tik tai, kad „Hamas“ pasirinko nesinaudoti technologijomis, vengdama, kad Izraelis galėtų pasiklausyti jos ryšių kanalų, antradienį paskelbė naujienų agentūra „Bloomberg“.
„Įtariu, kad „Hamas“ sugebėjo išlaikyti paslaptyje tokią didžiulę operaciją, į kurią buvo įtraukta daugybė instruktorių, daugybė operatyvinių mokymų ir atvežta daugybė šaudmenų, nes veikė labai senoviškai“, – agentūrai komentavo buvusi Izraelio nacionalinės žvalgybos direktoriaus pavaduotoja Beth Sanner.
„Įtariu, kad jie niekada apie tai nekalbėjo elektroniniu būdu, – pridūrė ji. – Jie buvo suskirstyti į grupeles ir rengė atskirus susitikimus. Ir kiekvienai grupei buvo paskirta atlikti skirtingus darbus. Labai nedaug žmonių suprato, kaip kiekviena iš sudedamųjų dalių susijungia į bendrą planą.“