„Paskutinysis tokio pobūdžio nužudymas“, – skelbia Izraelio dienraščio „Haaretz“ pirmasis puslapis.
Kai kurie mano, jog šio incidento padariniai, kai buvo paviešinti įtariamų žudikų veidai ir slapyvardžiai, o jų veiksmai, laikyti valstybės paslaptimi, virto žiūrimiausiais vaizdo įrašų portalo „YouTube“ siužetais, gali visiems laikams pakeisti tamsų šnipų pasaulį.
Smogikų grupė, kuri nepastebėta atvyko į šį Persijos įlankos miestą, įvykdė kruopščiai suplanuotą „Hamas“ sukarinto sparno lyderio Mahmoudo al Mabhouho nužudymą ir paspruko nesulaikyta, buvo įsitikinusi, jog jų misija baigėsi nepriekaištingai.
Tačiau vėliau Dubajaus policija paviešino ir visame pasaulyje išplatino 26 agentų nuotraukas, įklijuotas jų suklastotuose pasuose, taip pat paskelbė vardus, kuriais jie naudojosi.
Paaiškėjo, jog daugiau nei pusė pavogtų tapatybių priklauso tikriems dvigubas pilietybes turintiems asmenims, gyvenantiems Izraelyje. Daugelis neabejoja, kad M.al Mabhouhą nužudė Izraelio slaptosios tarnybos „Mossad“ agentai.
Kelios šalys, tarp jų Didžioji Britanija, Airija ir Australija, kurios iki šiol buvo svarbios Izraelio sąjungininkės, pareiškė pasipiktinimą dėl šio nužudymo ir pasinaudojimo jų piliečių pasais.
Londone įsikūrusios saugumo konsultacinės bendrovės „IHS Jane's Information Group“ ekspertas Terry Pattaras sakė, kad paviešintos Dubajuje įvykusio incidento detalės „gali tapti netikėta operatyvine rizika, kuri iki šiol nebuvo planuota“.
„Jiems tikriausiai teks nuspręsti, ar aukšto lygio paviešinimas žiniasklaidoje po to įvykio yra nepriimtina rizika, kuri pranoksta sėkmingo nužudymo potencialią naudą“, – ekspertas sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“.
Technologijų, panašių į tas, kurios padėjo išaiškinti Dubajuje įvykdytą operaciją, plitimas visiems laikams pakeitė tokių „žaidimų“ taisykles, rašo su žvalgyba susijusias temas nagrinėjantis „Haaretz“ korespondentas Yossi Melmanas.
„Galima daryti išvadą, kad filmų apie Džeimsą Bondą stiliaus herojiškų operacijų era priartėjo prie pabaigos“, – nurodė jis.Galima daryti išvadą, kad filmų apie Džeimsą Bondą stiliaus herojiškų operacijų era priartėjo prie pabaigos.
Įkvėptas Dubajaus sėkmės, kaimyninis Abu Dabis trečiadienį paskelbė investuosiantis daugiau nei 120 mln. JAV dolerių į mieste kuriamą stebėjimo kamerų tinklą.
Praėjusio amžiaus 8–ame ir 9–ame dešimtmetyje „Mossad“ operatyviniu agentu dirbęs Gadas Shimronas (Gadas Šimronas) sako, jog agentai rizikuoja bet kur palikti „elektroninių pėdsakų“: duomenų apie naudojimąsi kreditinėmis kortelėmis, pasų informaciją oro uostų kompiuteriuose, taip pat lengvai susekamus mobiliųjų telefonų skambučius.
Dubajaus atvejis parodė, jog tokių operacijų planuotojams svarbu atsižvelgti į tikimybę, kad teisėsauga įstengs surinkti išsibarsčiusias dėlionės dalis.
Pasak G.Shimrono, slaptųjų agentų darbas jau dabar yra labai sudėtingas, tačiau jų laukia dar didesni iššūkiai, kai labiau paplis sunkiau suklastojami biometriniai pasai, kuriuose gali būti saugoma asmens pirštų atspaudų, veido bruožų ir rainelės atvaizdų informacija.
Kita vertus, šnipų pasaulis kai kuriais atžvilgiais tapo labiau komplikuotas, o kitais – paprastesnis, aiškino buvęs „Mossad“ operatyvininkas. Prieš kelis dešimtmečius naudota ryšių technika iškart būtų atkreipusi nepageidaujamą dėmesį, o mūsų dienomis mobilieji telefonai ir maži kompiuteriai beveik nekelia įtarimo.
Jis pridūrė, jog operaciją Dubajuje vargu ar verta laikyti technologijų pergale prieš 21–ojo šimtmečio šnipus – ji veikiau rodo, kad agentai susitaikė su atsiradusiais suvaržymais, tačiau pasinaudojo tokių technologijų teikiamais privalumais.
„Naujasis pasaulis neabejotinai varžo“, – sako G.Shimronas. – Tačiau istorija rodo, kad kiekvieną kartą, kai kas nors kažką išranda, kas nors kitas sugalvoja, kaip tai apeiti“.
Jonna Mendez, kuri 27 metus dirbo JAV Centrinės žvalgybos valdyboje (CŽV) ir kurį laiką vadovavo jos vadinamajam Maskuotės padaliniui, įsitikinusi, kad Dubajuje veikę smogikai atsižvelgė į visas galimas neigiamas pasekmes, tokias kaip vaizdo įrašų, suklastotų tapatybių ir nuotraukų paviešinimas.
Pasak jos, tie agentai puikiai žinojo, jog yra stebimi, tačiau nusprendė, kad tai neišvengiama ir kad tokią kainą verta sumokėti.Jie žinojo, kad yra stebimi. Jie taip pat tikriausiai numanė, kad jų naudoti dokumentai gali būti paviešinti po įvykio...
„Galite neabejoti – jie žinojo, kad yra stebimi. Jie taip pat tikriausiai numanė, kad jų naudoti dokumentai gali būti paviešinti po įvykio, – sakė J.Mendez. – Ką tai reiškia? Reiškia, jog tai nebuvo svarbu. Vaizdo kamerų užfiksuotų veidų ir dokumentų tikriausiai jau niekas nebematys“.
Faktas, jog šio nužudymo vykdytojai pasinaudojo tikrų asmenų, o ne visiškai išgalvotomis tapatybėmis, yra požymis, jog šiuolaikiniams agentams tenka prisitaikyti prie dabartinio pasaulio, kuriame apstu duomenų bazių ir lengvai susekamos pasų informacijos, pabrėžė ekspertė.
Pasak jos, tų agentų veidai veikiausiai visiškai nepanašūs į matomus paviešintose nuotraukose.
„Plikas? – Vargu. Be plaukų ant veido? – Paprastai taip nebūna. Šviesiaplaukė? – Tikriausiai juokaujat?“ – šyptelėjo J.Mendez.
Ji pridūrė, jog netgi tuo atveju, jeigu agentų veidai atitinka nuotraukas, plastinė chirurgija, dantų implantai ir perukai gali lengvai pakeisti jų išvaizdą.
„Pavokit tapatybes, užmaskuokit dalyvius, savo pusėje būkit paruošę kitas tapatybes ir dokumentus, taip pat priimkit ir paslėpkit vykdytojus, kai jie sugrįš, – ji vardijo svarbiausias taisykles. – Ko gera, ateities operacijos iš tikrųjų bus vykdomos, vadovaujantis šiais uždaviniais“.
