Per Hanojaus ginklų mugę Gia Lamo kariniame aerodrome stovėjo JAV karinių oro pajėgų atakos lėktuvas „A-10 Thunderbolt“ ir transporto lėktuvas „C-130 Super Hercules“.
Mugėje apsilankė tūkstančiai žmonių, įskaitant šimtus uniformuotų Vietnamo karių. Kai kurie iš jų pozavo asmenukėms su JAV kariais, artėjant kitais metais vyksiančioms 50-osioms Vietnamo karo pabaigos metinėms.
Pirmą kartą gynybos parodoje dalyvavo Kinijos įmonės, tarp jų ir stambus gynybos konglomeratas „Norinco“ (angl. China North Industries Group Corporate).
Vietnamo vyriausybės dešimtmečius buvo priklausomos nuo Rusijos tiekiamų ginklų.
Remiantis Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, 1995–2023 metais rusiška ginkluotė sudarė 80 proc. Vietnamo ginklų.
Tačiau pastaraisiais metais importas iš Rusijos sumažėjo dėl tarptautinių sankcijų, taikomų Rusijai dėl plataus masto invazijos į Ukrainą.
„Karas Ukrainoje atskleidė pernelyg didelės priklausomybės nuo rusų ginklų pažeidžiamas vietas“, – sakė politikos ekspertas Nguyen Khac Giangas (Ngujen Khak Ziangas) iš ISEAS-Yusofo Ishako (Jusofo Išako) instituto Singapūre.
„Diversifikacija yra ne tik būtinybė, bet ir galimybė Vietnamui pereiti prie pažangesnių sistemų ir sumažinti priklausomybę nuo vieno partnerio“, – teigė Nguyen Khac Giangas.
„Paroda – tai Vietnamo būdas parodyti, kad jis yra atviras naujoms partnerystėms“, – pridūrė jis.
„Boeing“ ir „Lockheed Martin“ buvo vienos iš 14 mugėje dalyvavusių JAV bendrovių, dvi – Kinijos, kitos – Vokietijos, Irano, Izraelio, Ukrainos ir Rusijos.
Be lėktuvų, buvo demonstruojami tankai, raketos, dronai, šaunamieji ginklai ir radiolokacinės sistemos, įskaitant kelių Vietnamo įmonių pagamintas.
Atidarymo ceremonijoje Vietnamo ministras pirmininkas Pham Minh Chinhis (Fam Min Činis) apibūdino parodą kaip „taikos, bendradarbiavimo ir bendros plėtros žinią“.
