Pirmąją straipsnio apie Hebroną dalį skaitykite čia.
H–1 zonoje mus pasitinka palestiniečių teisių aktyvistas Issa Amro. Šalia iškart atsiranda trys Izraelio kariai, atidžiai besiklausantys pokalbio. Tuo pat metu izraelietis autobusiuko vairuotojas įsirėžia į karių džipą, tačiau šis incidentas sulaukia mažiau dėmesio nei I.Amro pašnekesys su žurnalistais.
Palestiniečiai kalba apie apartheidą
I.Amro aktyvistu tapo 2003-iaisiais, kai paskutinįjį studijų Palestinos politechnikos universitete semestrą sužinojo, kad švietimo įstaiga buvo uždaryta Izraelio gynybos pajėgų (IDF) įsakymu. Esą universiteto kompiuteriai buvo naudojami parsisiųsti sprogmenų gamybos instrukcijas.
Vėliau I.Amro įkūrė organizaciją „Youth Against Settlers“ (liet. „Jaunimas prieš nausėdijas“), skirtą taikiai priešintis IDF vykdomam palestiniečių laisvių ribojimui.
15min primena, kad nuo 1967-ųjų Šešių dienų karo Vakarų Krantą, kuriame įsikūręs Hebronas, kontroliuoja Izraelis. Tarptautinė bendruomenė, palestiniečiai, Izraelio kairieji ir Izraelio Aukščiausiojo Teismo nutartis sako, kad Izraelis šias Palestinos teritorijas okupavo. Tačiau šalies dešinieji tikina, kad jos buvo iškovotos Izraeliui ginantis kare.
Hebronas yra padalytas į dvi dalis: H–1, kontroliuojamą Palestinos autonomijos, ir H–2, kurią kontroliuojama IDF. H–2 apima ir Hebrono senamiestį, kuriame gyvena apie 35 tūkst. palestiniečių bei 800 izraeliečių naujakurių.
Siekdamas apsaugoti naujakurius, Izraelis apribojo palestiniečių judėjimą uždarydamas jiems gatves, jų parduotuves ir turgus, mieste įkūrė karinius patikros punktus. Palestiniečiai skundžiasi į juos nukreiptu naujakurių smurtu, nuolatiniais suėmimais ir reidais. Pavyzdžiui, Izraelio žiniasklaida rašo apie reguliarius I.Amro suėmimus.
I.Amro mus veda ištuštėjusia gatve, kurioje kadaise veikė turgus. Čia uždaryta dauguma parduotuvių, tačiau ne dėl IDF įsakymo, o dėl pirkėjų trūkumo – sutinkame tik vieną nedidelę turistų grupę. Šiems keliautojams palestiniečių vaikai bando įsiūlyti blizgius papuošalus ir nertas pinigines už 30 šekelių.
Mūsų dėmesį patraukia virš gatvės ištiesti tinklai. Pasak I.Amro, jie skirti apsisaugoti nuo objektų, kuriuos naujakuriai iš aukštesnių pastatų mėto į palestiniečius. Ant tinklų matyti plytos, akmenys, buteliai, namų apyvokos daiktai ir tiesiog šiukšlės.
Kai kur gatves saugo ir metalinės konstrukcijos.
I.Amro pasakoja matęs, kaip ant gatvėje išdėliotų prekių, siekiant jas sugadinti, buvo pilama rūgštis.
„Tai – smurtas be jokio atsakomybės prisiėmimo. IDF kariai čia tik tam, kad apgintų naujakurius. Kelis kartus buvau užpultas: penkios siūlės, šešios siūlės... Visas mano kūnas sužalotas, nė karto nebuvo suimtas nė vienas naujakurys. Puola ir grupėmis, ir po vieną, seni ir jauni. Kartą per veidą trenkė šešiasdešimtmetė moteris, ir visa tai – IDF akyse“, – tikino aktyvistas.
Kaip ir rašyta pirmojoje straipsnio dalyje, žurnalistus į Hebroną lydėjęs buvęs IDF karys, organizacijos „Breaking the Silence“ įkūrėjas Yehuda Shaulas teigė, kad Izraelio kariams, matantiems naujakurių smurtą prieš palestiniečius, kištis neleidžiama. Esą jie Hebrone dislokuoti tam, kad gintų savo piliečius.
Be to, IDF kontroliuojamoje zonoje izraeliečiams ir užsieniečiams taikoma civilinė, o palestiniečiams – karo teisė. Mums, europiečiams, Hebrone leidžiama vaikščioti ir ten, kur palestiniečiai negali įkelti kojos.
„Youth Against Settlements“ skaičiavimais, dėl apribojimų ir smurto iš H–2 zonos pasitraukė apie 13 tūkst. palestiniečių.
I.Amro: „Jei, pavyzdžiui, filmuoji karius, jie naktį ateina tavęs nubausti – reido metu suverčia namus.“
Apie naktinius reidus mums jau pasakojo buvęs karys Y.Shaulas, jam antrina palestinietis I.Amro. „Jie vyksta kasdien: ir dieną, ir naktį – pasirenka namus atsitiktiniu būdu. Jei, pavyzdžiui, filmuoji karius, jie naktį ateina tavęs nubausti – reido metu suverčia namus. Man taip nutiko kelis kartus“, – tikina I.Amro.
Aktyvistas skundžiasi visame mieste išdygusiais judėjimą ribojančiais barjerais ir kariniais patikros punktais – pastaruosius jis vadina košmaru mokyklą lankantiems vaikams.
„Įsivaizduokite, kad kiekvieną rytą pro patikros punktą einate į mokyklą. Mokytojai žeminami prieš savo mokinius: reikia nusisukti į sieną, iškelti rankas, išžergti kojas. Visa tai– prieš mokinių akis“, – sako jis.
I.Amro žurnalistų prašo perduoti vieną žinią: „Prašau, pavartokite terminą apartheidas. Nesuprantu, kodėl jis vis dar oficialiai nevartojamas.“
„Neduočiau pilnos lygybės arabams“
Grįžtame į H–2. Čia mus pasitinka kariai ir grupelė šventiškai nusiteikusių naujakurių. Vienas jų, Isha, gimė Izraelio mieste Haifoje, ilgus metus gyveno JAV, šiuo metu yra įsikūręs Hebrone. Apie dviejų valstybių sprendinį, kurį remia ir Europos Sąjunga, Isha turi griežtą nuomonę.
„Mes netikime mūsų istorinės žemės padalijimu ir dalies jos atidavimu džihadistams, kurie prieš mus vykdys karą. Mes bandėme, mums nepavyko, todėl neremiame dviejų valstybių sprendinio.
Naujakurys Isha: „Be to, mūsų arabai draugai slapta sako, nes to negali sakyti prie savo politinių lyderių, kad laukia tos dienos, kai mes viską kontroliuosime ir galėsime gyventi laisvėje.“
Be to, mūsų arabai draugai slapta sako, nes to negali sakyti prie savo politinių lyderių, kad laukia tos dienos, kai mes viską kontroliuosime ir galėsime gyventi laisvėje“, – žurnalistams tikina Isha.
Pasak naujakurio, „tiek daug sienų – nenormalu ir liūdna“, tačiau taip atrodo gyvenimas, kai tenka gintis. Ishos teigimu, Izraelis – viena iš nedaugelio šalių, sugebančių pasipriešinti džihadistams. Jis žydus lygina su kurdais – didžiausia pasaulio tauta, neturinčia savo valstybės.
Klausiame Ishos: ar izraeliečiams ir palestiniečiams turėtų būti suteiktos lygios balsavimo teisės?
Jis sako tokia idėja netikintis.
„Šis regionas yra etninio nacionalizmo regionas. Daugelyje šalių aplink, pavyzdžiui, Saudo Arabijoje, mes, žydai, neturime teisės balsuoti ar gyventi. Kadangi Izraelis – etninė nacionalinė valstybė, nemanau, kad reikia leisti pakenkti nacionaliniam žydų valstybės charakteriui per visiškai lygias balsavimo teises“, – sako Isha.
Pasak izraeliečių naujakurio, palestiniečiams turi būti atstovaujama, pavyzdžiui, būtų galima pasitelkti panašų į Puerto Riką modelį: šios teritorijos gyventojai – amerikiečiai, bet jie negali rinkti atstovų į Kongresą ar prezidento.
Naujakurys Isha: „Neduočiau visų teisių arabams, kaip ir jie neduoda mums šiame regione.“
„Neduočiau visų teisių arabams, kaip ir jie neduoda mums šiame regione“, – sako Isha.
Norint suprasti izraeliečių požiūrį į palestiniečius, negalima nutylėti ir jų vykdyto smurto. 2000-ųjų pradžioje Jeruzalę purtė mirtini teroristiniai išpuoliai: savižudžiai sprogdintojai sprogmenis detonuodavo autobusuose, viešbučiuose ir kitose lankytinose vietose. Atsakant į smurtą, 2003-iaisiais Vakarų Krante buvo pradėtas statyti „saugumo barjeras“.
Skaičiai, atrodo, kalba patys už save: 2002-aisiais Izraelyje buvo įvykdytos 43 savižudžių sprogdintojų atakos, 2012-aisiais – nė vienos.
Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, kad siena – neužbaigta, todėl ją nelegaliai kasdien kerta šimtai žmonių. Kiti sumažėjusį išpuolių skaičių priskiria suintensyvėjusiam bendradarbiavimui tarp Izraelio ir Palestinos žvalgybos tarnybų.
Be to, palestiniečiai peiliais puola automatiniais ginklais apsiginklavusius Izraelio karius. Tiesa, palestiniečiai įtaria, kad nušaunami ne visada realų pavojų keliantys ar iš tiesų ginkluoti asmenys.
Siekiant užkirsti kelią galimiems išpuoliams, Izraelis taiko drakoniškas priemones. Pavyzdžiui, Jeruzalėje besilankanti žurnalistų grupė liudijo, kaip buvo sulaikoma jaunuolių, taikiai dainavusių palestiniečių laisvės dainą, grupė.
TAIP PAT SKAITYKITE: Izraelyje tiriamas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip šaunama į nugarą palestiniečiui
***
Grįžtant į Jeruzalę buvęs IDF karys Y.Shaulas tikina, kad Hebrone nematėme nieko ekstremalaus ar išskirtinio.
Y.Shaulas: „Smurtas vien Hebrone? Hebrono naujakuriai turėtų gauti Nobelio taikos premiją palyginus su Nabluso naujakuriais.“
„Smurtas vien Hebrone? Hebrono naujakuriai turėtų gauti Nobelio taikos premiją palyginus su Nabluso naujakuriais“, – tikino jis.
Pasak Y.Shaulo, Hebrone, palyginti su kitais miestais Vakarų Krante, „viskas tiesiog labiau koncentruota, labiau vizualu“.
---
Žurnalistės kelionę į Vakarų Krantą apmokėjo Europos Sąjunga. Straipsnio turiniui įtakos tai neturi.
