Kalbėdamas prieš Berlyne rengiamas derybas su Aljanso narėmis, įskaitant Turkiją, P.Haavisto sakė esąs „tikras, kad galiausiai rasime sprendimą, o Suomija ir Švedija taps NATO narėmis“.
Atkreipdamas dėmesį į suomių prezidento Sauli Niinisto inicijuotą pokalbį telefonu su Rusijos kolega Vladimiru Putinu, ministras pabrėžė, jog „labai svarbu, kad bendrautume su savo kaimyne“, nors ir „neprašome jokio leidimo mūsų politiniams žingsniams“.
Rusijai vasario 24 dieną įsiveržus į Ukrainą, Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė politinė ir viešoji nuomonė narystės NATO klausimu: dauguma suomių ir švedų dabar jai pritaria kaip atgrasymo nuo galingosios rytinės kaimynės agresijos priemonei.
Helsinkis ir Stokholmas jau ilgą laiką bendradarbiauja su NATO, todėl tikimasi, kad abi šalys galės greitai prisijungti prie Aljanso.
Pabrėždamas, kad geopolitinė padėtis yra įtempta, P.Haavisto paragino kuo daugiau NATO narių demonstruoti „aiškią paramą“ Suomijai nuo paraiškos pateikimo akimirkos iki galutinio įstojimo.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias valstybes suteikiant prieglobstį kurdų „teroro organizacijoms“.
Tokia Ankaros pozicija gali tapti rimta kliūtimi potencialiam Helsinkio ir Stokholmo prisijungimui prie Vakarų gynybos aljanso.