Helsinkis vasarą paprastai apsnūdęs – suomiai lekia į vasarnamius ar atostogauti visame pasaulyje. Tačiau 2018-ųjų liepos vidurys Suomijos sostinėje ypatingas – ji priima D.Trumpą ir V.Putiną.
Toks vaidmuo Helsinkiui nenaujas – čia bendravo George'as H.W.Bushas ir Michailas Gorbačiovas, Borisas Jelcinas ir Billas Clintonas.
Vis dėlto šį kartą, skirtingai nei anksčiau, kai abi pusės kalbėjo – nuoširdžiai ar ne – apie stabilumą Europoje, į Suomiją atvyksta lyderiai, kurie kaip tik nusiteikę suardyti Senajame žemyne nusistovėjusias pusiausvyras.
Žmonės susidomėję stebi cirką
„Suomiai nusiteikę dvejopai, – „Politico“ teigė suomis saugumo ekspertas Janne Riiheläinenas. – Mes susikūrėme šalies tarpininkės įvaizdį ir didžiuojamės, kad čia rengiamas susitikimas. Bet tuo pačiu yra nerimo: dėl ko čia susitars Putinas ir Trumpas.“
Kai birželį buvo paskelbta, kad abu lyderiai susitiks būtent Helsinkyje, suomiai iškart nupūtė dulkes nuo senų instrukcijų, kaip sėkmingai tarpininkauti per tokius didžiųjų susitikimus.
Laiko buvo likusios vos kelios savaitės, tad diplomatai ir kiti pareigūnai iškart atšaukė ar atidėjo tradicines liepos atostogas.
Helsinkio policija iš anksto pasiprašė pastiprinimo iš provincijos – susitikimo dieną dirbs 2 tūkst. pareigūnų, o viešbučiuose laukiama 1,4 tūkst. žurnalistų iš 61 šalies.
Vasaroti buvo išsiruošęs ir dienraščio „Iltalehti“ politikos naujienų redaktorius Juha Ristamäki. Bet jis irgi pakeitė planus – redakcijoje dabar netipiškai karšta.
„Suomiai naujienas apie susitikimą seka labai atidžiai. Be jokios abejonės, tai svarbiausios žinios šiuo metu. Žmonėms įdomi ne tik politika – jie stebi visą tą cirką, kuris supa abu prezidentus“, – pasakojo J.Ristamäki.
Toks kruopštus ruošimasis svarbiems renginiams Helsinkyje fiksuotas jau ne sykį. 1990 metais apie Irako invaziją į Kuveitą čia kalbėjosi G.H.W.Bushas ir M.Gorbačiovas, 1997-aisiais apie NATO plėtrą ir ginklų kontrolę diskutavo B.Clintonas ir B.Jelcinas.
Vis dėlto bene labiausiai Suomijos diplomatai didžiuojasi 1975 metų Helsinkio susitarimais. Tuomet 35 šalių, įskaitant JAV ir Sovietų Sąjungą, atstovai sutarė ieškoti būdų pasiekti taiką, o apžvalgininkai prabilo apie „Helsinkio dvasią“.
„Mus pasirinko, nes mes turime patirties ir esame viena vietų, kur galima per trumpą laiką suorganizuoti saugų ir kompetentingą susitikimą, – tvirtina Helsinkio meras Janas Vapaavuori. – Kad ir kas nutiks, Helsinkio nebus galima nei liaupsinti, nei kaltinti. Mes – tik gera vieta susitikti.“
Darbiniai kontaktai su Maskva
Tiesa, 2018-aisiais ir Suomija, ir visas pasaulis kitoks nei 1990 ar 1997 metais. Rusija 2014-aisiais aneksavo Krymą, taip Europos šalies teritoriją jėga pakeisdama pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo, taip pat turi ambicijų supurtyti tarptautinę tvarką.
Savo ruožtu D.Trumpas atvirai kone bjaurisi tiek Europos Sąjunga, tiek NATO – JAV prezidentas tikina, esą ES buvo sukurta, „kad naudotųsi Jungtinėmis Valstijomis“, o iš Aljanso partnerių reikalauja „grąžinti skolas“ Amerikai.
Nenuostabu, kad Vakaruose vis dažniau ir su vis didesniu nerimu kalbama apie transatlantinio aljanso aižėjimą – juolab kad D.Trumpas mėgsta vis pagirti V.Putiną, vadovaujantį kleptokratiniam režimui Maskvoje.
Šaltojo karo metu Suomija atsargiai balansavo tarp dviejų galių, tačiau, vos spėjo žlugti Sovietų Sąjunga, sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą.
Apžvalgininkai vienas po kito spėlioja, ką iš D.Trumpo Helsinkyje gali išpešti patyręs ir su keturiais ankstesniais JAV prezidentais reikalų jau turėjęs V.Putinas. Ar jis atšauks karines pratybas Baltijos šalyse? Ar kažką sumyks dėl Krymo pripažinimo Rusijai?
Šaltojo karo metu Suomija atsargiai balansavo tarp dviejų galių, tačiau, vos spėjo žlugti Sovietų Sąjunga, sėkmingai įstojo į Europos Sąjungą. Suomija priėmė eurą ir dabar vis glaudžiau bendradarbiauja su NATO bei JAV.
Bet nors Suomija nori parodyti pasauliui, kad šalis nusipurtė amžino neutralumo statuso, Helsinkis palaiko visiškai normalius darbinius kontaktus su Maskva.
„Atmosfera čia nėra rami, čia daug netikrumo. Mūsų saugumas didele dalimi priklauso nuo Jungtinių Valstijų, o dabar yra galimybė, kad to neteksime“, – pastebėjo J.Riiheläinenas.
Istorijos šešėlis
Suomijos užsienio politikos pagrindai – diplomatija ir dialogas. Nieko stebėtino, kad tiek D.Trumpas, tiek V.Putinas šalyje labai nepopuliarūs.
Viena apklausa neseniai parodė, kad D.Trumpą neigiamai vertina net 83 proc. suomių. V.Putiną – 76 proc.
Suomiai savo nepasitenkinimą abiejų šalių lyderiais sekmadienį išreiškė demonstracijomis. Pagrindinio Suomijos dienraščio „Helsingin Sanomat“, kuris neseniai vienoje lentelėje lygino D.Trumpą su kiaule, atstovai ir žmogaus teisių gynėjai pražygiavo Helsinkio gatvėmis.
Apie paties susitikimo turinį žinoma nedaug – manoma, kad bus gana aptakiai pasikalbėta apie karą Sirijoje, situaciją Ukrainoje, branduolinius ginklus. Žmogaus teisių klausimo tiek D.Trumpas, tiek V.Putinas greičiausiai nelies.
Alpo Rusi, kuris per 1997 metų B.Jelcino ir B.Clintono susitikimą dirbo tuomečio Suomijos prezidento Martti Ahtisaari patarėju užsienio politikai, mano, kad JAV ir Rusijos delegacijos susitikimą Helsinkyje vertina kaip tam tikrą žvalgybą – tikrosios diskusijos dar laukia.
„1997-aisiais mes iš anksto žinojome, ko nori kiekviena šalis. Dabar nežinome. Niekas tiksliai nežino, ko iš šio susitikimo nori Trumpas“, – teigė A.Rusi.
Tiesa, jis priduria, kad dialogas tarp Rusijos ir JAV vis viena yra teigiamas postūmis. Kita vertus, A.Rusi lygiai taip pat svarbu, kur šis dialogas nuves.
„Tikiuosi, kad jie pajus Helsinkio, o ne, pavyzdžiui, Miuncheno dvasią“, – pareiškė ekspertas, žinoma, turėdamas omenyje britų premjero Neville'o Chamberlaino kapituliaciją per derybas su Adolfu Hitleriu 1938 metais.
