Sausio pabaigoje Henrikas dėl plaučių infekcijos ir gerybinio auglio kairiajame plautyje buvo paguldytas į ligoninę Kopenhagoje. Antradienį jis buvo išleistas iš ligoninės, kad galėtų savo paskutines dienas praleisti namuose – Fredensborgo rūmuose.
2017 metų gruodį princui Henrikui buvo diagnozuota senatvinė silpnaprotystė.
Linksmo veido, akiniuotas princas konsortas garsėjo kaip žmogus, besimėgaujantis gyvenimu. Jis mėgo valgį, poeziją ir vyną.
Tačiau dažni jo pykčio priepuoliai ir ekstravagantiškas stilius kuklumą ir taktą vertinančioje šalyje ilgą laiką erzino jos gyventojus.
Į Daniją princas atsikraustė 1967-aisiais, prieš tų metų birželį įvykusias vestuves su tuomet dar sosto įpėdine princese Margrethe. Tačiau jam buvo sunku susitaikyti su antraeiliu vaidmeniu.
Henrikas, kuris 2016 metų sausį pasitraukė iš viešojo gyvenimo, dažnai kalbėdavo apie savo nusivylimą, kad žmonai 1972 metais tapus karaliene jam nebuvo suteiktas karaliaus titulas. Tai taip pat nepadėjo jam pelnyti savo pavaldinių meilės. Danams jis atrodė arogantiškas ir trokštantis pripažinimo.
Pasitraukęs iš viešojo gyvenimo Henrikas paskelbė, kad nebesinaudos titulu „princas konsortas“, ir paprašė jį vadinti „princu Henriku“.
Henrikas, kuris 2016 metų sausį pasitraukė iš viešojo gyvenimo, dažnai kalbėdavo apie savo nusivylimą, kad žmonai 1972 metais tapus karaliene jam nebuvo suteiktas karaliaus titulas.
Pernai jis pareiškė, kad nenori būti palaidotas šalia žmonos, nes gyvenime jam nebuvo leista būti jai lygiam. Nors pagal tradiciją karališkieji sutuoktiniai yra laidojami kartu Roskildės katedroje į vakarus nuo Kopenhagos, karalienė sutiko su jo sprendimu, nurodė rūmai.
Diplomatas Londone
1934 metų birželio 11 dieną netoli Bordo gimęs Henri Marie Jeanas Andre de Laborde'as de Monpezat didelę savo jaunystės dalį praleido Vietname, kuris tada priklausė Indokinijai. Ten jo tėvas užsiėmė verslu.
Baigęs vidurinę, jis Paryžiuje studijavo vietnamiečių ir kinų kalbas, teisę ir politologiją, o 1959–1962 metais atliko tarnybą Prancūzijos kariuomenėje – tarnavo su pėstininkais Alžyre.
Vėliau jis tapo diplomatu ir dirbdamas Londone susipažino su kronprincese Margrethe.
Ją vedęs jis pasikeitė vardą ir tapo Henriku, atsivertė iš katalikybės į protestantizmą, atsisakė Prancūzijos pilietybės, kad galėtų tapti danu.
Iki 1972-ųjų, kai Margrethe tapo karaliene, pora susilaukė dviejų vaikų: 1968-aisiais gimė princas Frederikas, o 1969-aisiais gimė Joakimas.
„Pažemintas“
Pašiepiamas dėl prancūziško akcento, nesugebantis suprasti, kodėl protokolas reikalauja jam būti žmonos šešėlyje, Henrikas iš esmės taip ir nerado sau vietos Danijoje.
„Daug žmonių galvoja, kad esu nevykėlis, kol neįrodau, kad jie klysta“, – kartą žiniasklaidai sakė jis.
Tik 1997 metais jis pirmą kartą pavadavo žmoną oficialiame renginyje – per vizitą Grenlandijoje.
„Žmonės tiesiog įpratę laikyti princą Henriką... šuniuku, sekiojančiu iš paskos ir kartais vis gaunančiu cukraus gabalėlį“, – sakė jis.
2002 metais jo vardas antraštėse visame pasaulyje sumirgėjo jam pabėgus į savo pilį pietų Prancūzijoje „pamąstyti apie gyvenimą“. Jis skundėsi, kad Danijoje nesulaukia pakankamai pagarbos.
„Žmonės tiesiog įpratę laikyti princą Henriką... šuniuku, sekiojančiu iš paskos ir kartais vis gaunančiu cukraus gabalėlį“, – sakė princas Henrikas
Tą krizę išprovokavo incidentas, kai Henriko sūnus sosto įpėdinis princas Frederikas, o ne jis pats, buvo išrinktas atstovauti karalienei per vieną Naujųjų metų ceremoniją.
Henrikas sakė, kad jautėsi „nustumtas į šoną ir pažemintas“, „visą laiką nusivylęs ir taip mindomas, kad sunaikinta (jo) savigarba“.
Kai kurie politikai tuo metu vadino Henriko elgesį „varginančiu ir trikdančiu“, o žiniasklaida gavo daug peno. Viena televizijos laida skyrė princui „Metų verksnio“ titulą.
Tačiau ta krizė žymėjo ir tam tikrą persilaužimą, nes pademonstravo danams pažeidžiamesnę Henriko pusę.
„Spalvingas“ karališkasis asmuo
Vėlesniais metais danų jausmai princo atžvilgiu ėmė pamažu šiltėti.
Laikui bėgant jo priešgyniavimas ir ekstravagantiškumas pavertė jį „spalvingu“ karališkosios šeimos nariu ir net pelnė jam kultinio asmens statusą tarp jaunimo.
2013 metais jis drauge su danų popgrupe „Michael Learns To Rock“ įrašė dainą Tailando karaliui. Įrašui princas grojo pianinu.
Po kelių mėnesių jis buvo nufotografuotas sekmadienį su draugais išėjęs pasivaikščioti po Kopenhagos hipių bendruomenę Kristianiją, kuri garsėja prekyba kanapėmis. 2014 metų birželį princas per vieną labdaros renginį pasirodė su pandos kostiumu.
2015-ųjų balandį jis išprovokavo prieštaringus vertinimus dėl prastos sveikatos atšaukęs savo pasirodymą per Margrethe 75-ojo gimtadienio renginius, bet mažiau nei po dviejų dienų išdygęs vienoje turistų pilnoje Venecijos aikštėje.
Bulvariniai leidiniai buvo pasipiktinę, bet gerbėjams tai buvo tiesiog jo nepastovaus elgesio, už kurį jie jį ir pamilo, apraiška.
Socialiniame tinkle „Twitter“ vienas populiarus radijo laidos vedėjas parašė: „Žodžiais negalima apsakyti, kaip aš myliu Henriką!“
