Taip yra todėl, kad 46-erių kompiuterių specialistas Mateuszas Kijowskis padėjo suburti protestų judėjimą, kuris pastaraisiais mėnesiais į gatves išvedė jau beveik 2 mln. žmonių, nepatenkintų valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijos veiksmais.
„Šiandien jie eina su raudonai-baltomis vėliavomis, bet jie nekenčia Lenkijos“, – neseniai pareiškė J.Kaczynskis. Jis taip pat apkaltino M.Kijowskio judėjimą, pavadintą Demokratijos gynybos komitetu (KOD), veikiantį pagal užsakymus iš „užsienio jėgų“, norinčių, kad Lenkija būtų tarsi kolonija.
M.Kijowskis tapo geriausiai matomu opozicijos veidu J.Kaczynskiui ir visai PiS. Tai – įspūdingas šuolis žmogui, kuris mažiau nei prieš metus buvo beveik visiškai nežinomas. Prieš KOD jis rašė savo tinklaraštį internete ir labiausiai rūpinosi išsiskyrusių tėvų teisėmis. Dabar jis – politinė jėga, nors pats M.Kijowskis tikina, kad jo visiškai nedomina politinė karjera.
„J.Kaczynskis tikrai nervinasi. Jis labai nervinasi dėl žmonių, kurie išeina į gatves“, – sakė M.Kijowskis, stovėdamas šalia eilės palapinių, kuriuose šalia premjerės biuro yra įsikūrę protestuotojai.
Protestai Lenkijoje prasidėjo kovo 9 dieną, kai premjerė Beata Szydlo (kurią į šį postą parinko J.Kaczynskis) atsisakė paskelbti verdiktą, kurį paskelbė Konstitucinis Tribunolas. Šis Tribunolas nusprendė, kad radikalūs pokyčiai, kuriuos PiS vadovaujamas parlamentas užsimojo vykdyti šio teismo procedūrose, pažeidė Konstituciją. Tačiau valdžia tvirtina, kad Tribunolo verdiktas yra klaidingas ir atsisako jį pripažinti.
„Demokratija yra pavojuje. Neturi būti taip, kad vienas žmogus kontroliuotų visą šalį, o būtent tai dabar J.Kaczynskis ir daro“, – teigia sociologas Krzysztofas Dabas.
Būtent kova dėl Tribunolo ir sukūrė KOD. Lapkričio mėnesį naujai išrinktas parlamentas nusprendė, kad praėjusio parlamento išrinkti penkis teisėjai – trečdalis Tribunolo – neturėtų būti pripažinti. Staigiai buvo išrinkti penki nauji teisėjai, kurie greitai prisiekė prezidentui Andrzejui Dudai – dar vienam politikui, kurį parinko J.Kaczynskis.
Tokie PiS veiksmai paskatino Krysztofą Lozinskį, opozicijos aktyvistą komunistinės eros laikais, parašyti komentarą, kviečiantį suburti pilietinių protestų judėjimą, kad būtų apginta demokratija. Pavyzdžiu jam turėtų būti aštuntojo dešimtmečio Darbininkų gynybos komitetas (KOR), kuriame intelektualai susivienijo su darbininkais, ir iš kurio vėliau kilo "Solidarumas", padėjęs nuversti komunizmą.
M.Kijowskis, kuris iki tol nebuvo politiniu aktyvistu, įkūrė grupę „Facebook“ tinkle, kurioje išsakė palaikymą K.Lozinskio straipsniui. Per kelias dienas prie jos prisijungė daugiau nei 30 tūkst. žmonių. „Žinojau, kad kažką užkabinome“, – sakė M.Kijowskis.
Judėjimas susibūrė lapkričio pabaigoje. M.Kijowskis kartu su kitais aktyvistais buvo išrinkti jam vadovauti. M.Kijowskis tarsi sužydėjo naujame savo vaidmenyje ir tapo charizmatišku KOD lyderiu.
Pirmasis didelis KOD protestas buvo surengtas gruodžio 12 d. Varšuvoje. Jame dalyvavo 20–50 tūkst. žmonių. Po savaitės KOD suorganizavo demonstracijas visoje šalyje.
Politinis vakuumas
Per pirmuosius protestus opozicijos partijų politikai mėgino atsidurti dėmesio centre, tačiau palaipsniui jie tapo menkai pastebimi demonstracijose.
Apklausos rodo, kad KOD remia 40 proc. lenkų. Tai – daugiau nei PiS, kurie turi 32 proc. palaikymą.
„Kai kurie žmonės manęs klausia, kodėl mes, KOD, rūpinamės, kad Lenkijoje tebebūtų išraiškos laisvė, kad nebūtų politinių kalinių, – sakė M.Kijowskis. – Aš jiems pasakau, kad nors demokratija čia dar nesužlugdyta, ji praranda savo saugumo mechanizmus, savo stabdžius ir atsvarus.“
M.Kijowskis ir KOD įžengė į politinė vakuumą, kurį sukūrė triuškinanti PiS pergalė spalio mėnesį. Piliečių platforma, kuri valdė Lenkiją pastaruosius aštuonerius metus, buvo be stipraus lyderio ir išdraskyta vidinių kovų. Šiuolaikinė partija, kurią neseniai įkūrė ekonomistas Ryszardsas Petru, dar tik transformuoja save ir ekonominių liberalų judėjimo į partiją, gebančių pritrauktų platesnį ratą žmonių.
„Mes kalbamės su R.Petru bei kitais ir bendradarbiaujame su partija. Negali nieko pakeisti be politikų. Tačiau dauguma politikų dabar yra per silpni, jie nesiklauso, ir mums reikia juos šviesti bei jiems padėti“, – teigia M.Kijowskis.
M.Kijowskio judėjimas su trenksmu įsiveržė į chaotišką Lenkijos politinę sceną. Apklausos rodo, kad KOD remia 40 proc. lenkų. Tai – daugiau nei PiS, kurie turi 32 proc. palaikymą. Dauguma KOD rėmėjų – tie, kurie balsavo už dabar opozicijoje esančias partijas, tačiau nei ketvirtadalis tų, kurie balsavo už PiS, dabar taip pat remia KOD.
„Gazeta Wyborcza“ užsakymu atliktoje TNS apklausoje maždaug 5 proc. apklaustųjų sakė, kad jie yra buvę bent viename KOD proteste. Tai – apie 1,5 mln. žmonių. Protestai net ir praėjus keliems mėnesiams nemažėja.
Apklausa taip pat parodė ir silpnąją KOD pusę – dauguma judėjimo rėmėjų yra daugiau kaip 40 metų amžiaus, turintys aukštąjį išsilavinimą ir gyvenantys didžiuosiuose šalies miestuose. „Kad ir kokia realybė būtų, į KOD žiūrima kaip į judėjimą, kuris atstovauja tai visuomenės daliai, kuriai gyvenimas susiklostė geriau“, – teigia sociologas Gavinas Rae.
Apklausos duomenis patvirtina ir protestai – juose absoliučią daugumą sudaro vyresnio amžiaus miestiečiai, kurie vis dar atsimena komunistinius laikus, ir kuriems pakankamai gerai sekėsi susitvarkyti per ekonominę ir politinę šalies transformaciją.
Jiems nesvetimas ir humoro jausmas. Pavyzdžiui, kai PiS užsipuolė L.Walesą, kaltindami jį bendradarbiavus su komunistais, daug protestuotojų pasirodė su priklijuojamais ūsais – visai tokiais, kaip „Solidarumo“ lyderio.
Protestuotojai teigia, kad jų neremia jokios opozicinės partijos – jie tiesiog demonstruoja savo pasipriešinimą PiS radikaliems metodams.
„J.Kaczynskio galia yra visai kaip pirmojo sekretoriaus komunistiniais laikais – jis valdo, nors neturi jokių konstitucinių funkcijų. Tai grįžimas prie metodų, kurie buvo taikyti komunistinėje Lenkijoje, kai buvo kita ideologija“, – teigia protestuose pats dalyvaujantis 47-erių sociologas K.Dabas.
Modelis iš komunistinės eros
Šis palyginimas gal ne toks svarbus daugeliui jaunų lenkų, kurių atmintis nesiekia tokių senų laikų. Nors vyresni lenkai vis dažniau junta deja vu, jaunesnieji negyveno autoritariniame režime, jie nežino, kaip tuomet viskas vyko, teigia M.Kijowskis.
Nors KOD vardas specialiai primena KOR, kuris padėjo subrandinti „Solidarumo“ judėjimą, šiandieninė Lenkija labai skiriasi nuo tos, kuri buvo aštuntajame dešimtmetyje. Pradedant tuo, kad dabar yra žymiai mažiau darbininkų, tad senasis KOR aljansas negali būti atkurtas. Lenkija dabar yra demokratinė ir kapitalistinė valstybė, ES ir NATO narė – o tai reiškia, kad yra ir išorinis spaudimas PiS keisti savo radikalią politiką.
Ypatingai ironiška, kad J.Kaczynkis, KOR aktyvistas aštuntajame dešimtmetyje, toje pačioje kalboje užsipuolė ir KOD, ir piktinosi, kad jaučiamas kišimasis iš užsienio.
PiS remianti žiniasklaida už tai M.Kijowskį vadino skundiku, tačiau jis teigia, kad dėl to, jog Lenkija priklauso Vakarams, nėra nieko blogo paprašyti jų pagalbos.
M.Kijowskiui svarbi užsienio parama. Neseniai jis nuvyko į Vašingtoną, kur susitiko su Kongreso ir Valstybės departamento pareigūnais, papasakojo jiems apie situaciją Lenkijoje. Kelionę finansuota iš lėšų, kurias KOD suaukojo donorai.
PiS remianti žiniasklaida už tai M.Kijowskį vadino skundiku, tačiau jis teigia, kad dėl to, jog Lenkija priklauso Vakarams, nėra nieko blogo paprašyti jų pagalbos. „Tai tarsi priklausymas šeimai. Jeigu turime problemą, ieškome, su kuo galėtume pasikonsultuoti, kaip tą problemą spręsti“, – jis sakė Vašingtone.
Priešai visur
KOD augant, M.Kijowskis atsidūrė žiniasklaidos taikinyje. Vienas bulvarinis leidinys jį apkaltino nemokant alimentų vaikams iš pirmosios santuokos.
„PiS ir jų draugai mėgina sukurti klaidingą naratyvą apie mane – kad esu blogas žmogus, kuris nemoka alimentų, – sakė M.Kijowskis. – Tačiau juos moku, net yra tekę pasiskolinti iš tėvų ir draugų, kad tik juos sumokėčiau. Tai viskas, ką jie galėjo apie mane išknisti. Jie nieko daugiau neras.“
M.Kijowskis teigia, kad vis dar kartais užsiima su kompiuteriais susijusiais darbais, tačiau aktyvizmas praryja didžiąją dalį laiko. Pagrindinis jo šeimos pajamų šaltinis – žmonos atlyginimas.
Nepaisant to, kad jo populiarumas auga, taip pat – ir judėjimo įtaka, M.Kijowskis vis pabrėžia, kad neketina KOD paversti konvencine politine partija.
„KOD populiarumas per trejus su puse metų iki kitų rinkimų labai stipriai sumažėtų, ir M.Kijowskis tą žino. Žino ir opozicija, – teigia politinis analitikas Janas Musas. – Todėl kol kas KOD apriboja savo veiklą iki to, kad buria ir mobilizuoja visuomenės pasipriešinimą PiS vadovaujamai vyriausybei ir jų prieštaringiems sprendimams.“
Vietoj to, kad kištųsi į politiką, M.Kijowskis sako norintis priminti senąją KOR ir pakeisti Lenkijos visuomenę. „Lenkijoje statome pilietinės visuomenės salas – vietas, kur žmonės gali kalbėtis, diskutuoti, organizuotis. Neieškome greitų sprendimų. Norime visuomenėje įtvirtinti supratimą, pasitikėjimą, viltį – atkurti ją iš apačios“, – teigia M.Kijowskis.
Laukia didelis darbas. Viena iš priežasčių, kodėl praėjusiais metais rinkimus laimėjo PiS, buvo ta, kad ji daug dėmesio skyrė milijonams rinkėjų, kurie jautėsi atsidūrę nuošalyje per sparčią Lenkijos politine ir ekonominę raidą.
„PiS siūlo bendruomenę, kuri remiasi emocijomis, remiasi takoskyromis, – teigia M.Kijowskis. – Jiems reikia priešų, ir jie juos mato visur. Mes neduosime jiems priešo.“
