Hirošimoje paminėtos pirmojo pasaulyje atominio bombardavimo metinės

Dešimtys tūkstančių žmonių antradienį paminėjo atominio bombardavimo Hirošimos mieste 68-ąsias metines, kai Japonijoje jaučiamas didelis nusistatymas prieš atominę energetiką.
„Enola Gay“ komanda
„Enola Gay“ komanda / „Scanpix“ nuotr.

Ši kasmetinė ceremonija vyko tuo metu, kai radioaktyvaus vandens nuotėkis iš avarijos ištiktos Fukušimos branduolinės elektrinės pakurstė susirūpinimą dėl pavojingos padėties tame objekte ir tapo dar viena priežastimi didelio nuogąstavimams dėl atominės energetikos po 2011 metais Japoniją ištikusios branduolinės krizės.

Senyvo amžiaus žmonės, likę gyvi per šį bombardavimą, aukų artimieji, vyriausybės pareigūnai ir svečiai iš užsienio dalyvavo kasmetinėje ceremonijoje Hirošimos taikos memorialiniame parke, prisimenant prieš beveik septynis dešimtmečius išaušusį rytą, kai JAV lėktuvai numetė atominę bombą ant šio vakarų Japonijos miesto.

Sugaudus šventyklos varpui susirinkusieji nulenkė galvas tylos minutei. Varpas suskambėjo 8 val. 15 min. vietos laiku – tiksliai tą minutę, kai numesta atominė bomba Hirošimoje akimirksniu pražudė dešimtis tūkstančių gyvybių.

„Siunčiame nuoširdžią užuojautą atominės bombos aukų sieloms, įsipareigodami daryti viską, ką galime, kad pašalintume absoliutų branduolinių ginklų blogį ir pasiektume pasaulinę taiką“, – per ceremoniją sakė Hirošimos meras Kazumi Matsui.

Amerikos bombonešis B-29, jo įgulos pavadintas „Enola Gay“, numetė atominę bombą 1945 metų rugpjūčio 6 dieną, baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kurios sprogimas pavertė Hirošimą branduoliniu pragaru, nusinešusiu apie 140 tūkst. žmonių gyvybių.

Trys dienos po atominio sprogimo Hirošimoje, 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę bombą, dėl kurios žuvo dar 80 tūkst. gyventojų.

Po šešių dienų, rugpjūčio 15-ąją, Japonijos imperatorius Hirohito paskelbė besąlygišką Japonijos kapituliaciją, kuria baigėsi Antrasis pasaulinis karas.

Nuo to laiko Japonija oficialiai yra pacifistinė valstybė; ji tapo viena artimiausių JAV sąjungininkių, jos teritorijoje yra dislokuota daugiau kaip 40 tūkst. JAV karių.

Sąjungininkai argumentavo, kad atominiai bombardavimai padėjo greičiau užbaigti karą, nes paspartino Japonijos kapituliaciją ir leido išvengti vėliau tais metais suplanuotos sausumos pajėgų invazijos, per kurią tikriausiai būtų žuvę dar milijonai žmonių.

Vėliau antradienį Japonijos pareigūnai dalyvaus ceremonijoje, per kurią į vandenį bus nuleistas didžiausias šios šalies karinių jūrų pajėgų laivas nuo Antrojo pasaulinio karo, Tokijo vyriausybei stiprinant gynybos pajėgas. Šis žingsnis tikriausiai padidins nerimą kaimyninėje Kinijoje ir Pietų Korėjoje.

Tokijas pareiškė, kad sraigtasparnių nešėjo nuleidimas į vandenį tik atsitiktinai sutaps su kasmetine taikos ceremonija Hirošimoje.

Tarp ceremonijos dalyvių praėjusiais metais buvo 55 metų Cliftonas Trumanas Danielis, kurio senelis buvęs JAV prezidentas Harry Trumanas įsakė bombarduoti Hirošimą ir Nagasakį. C.T.Danielis buvo pirmasis H.Trumano giminaitis, dalyvavęs Hirošimos bombardavimo metinių minėjime Japonijoje.

Daugelis atominių bombardavimų veteranų, žinomų kaip „hibakušai“, yra nusistatę tiek prieš karinį, tiek prieš taikų branduolinių technologijų naudojimą, primindami, jog per sprogimą Hirošimoje akimirksniu žuvo dešimtys tūkstančių žmonių, o vėliau daug daugiau gyvybių nusinešė spindulinė liga ir su šia ataka susiję susirgimų vėžiu atvejai.

Nusistatymas prieš atominę energetiką Japonijoje smarkiai padidėjo, kai prieš dvejus metus smarkus žemės drebėjimas sukėlė didžiulį cunamį, nusinešusį apie 19 tūkst. žmonių gyvybių, taip pat sugadinusį Fukušimos 1-osios branduolinės jėgainės reaktorių aušinimo sistemas.

Išsilydžius kelių reaktorių šerdims, radioaktyvūs teršalai pasklido didelėje teritorijoje. Ši branduolinė avarija, kuri buvo didžiausia nuo 1986 metais įvykusios Černobylio katastrofos, privertė evakuoti tūkstančius gyventojų.

Susirūpinimas dėl padėties Fukušimoje išlieka didelis. Pastarosiomis savaitėmis tą jėgainę valdanti bendrovė „Tokyo Electric Power Co.“ (TEPCO) pirmąkart pripažino, kas radioaktyvaus vandens nutekėjo į vandenyną, nors imamasi pastangų suvaldyti teršalų srautą.

„Rytų Japonija tebekenčia nuo didžiojo žemės drebėjimo ir branduolinės avarijos padarinių, – antradienį sakė Hirošimos meras. – Hirošimos žmonėms puikiai žinomi atkūrimo vargai. Raginame nacionalinę vyriausybę skubiai parengti ir įgyvendinti atsakingą energetikos politiką, kuri didžiausią prioritetą skirtų žmonių saugumui ir gyvenimo kokybei.“

Japonijos premjero Shinzo Abe, kuris antradienį dalyvavo atminimo renginyje, administracija pasisako už Japonijos atomini reaktorių pakartotinį įjungimą, jeigu bus įmanoma užtikrinti jų saugumą. Tačiau branduolinę katastrofą patyrusioje šalyje daugelis nepritaria tokiam planui.

Sh.Abe konservatyvi Liberalų demokratų partija taip pat nurodė norinti pertvarkyti Japonijos gynybos pajėgas į visavertę kariuomenę. Tačiau tokiu atveju tektų pakeisti pacifistinę konstituciją, kurią Japonijai primetė Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės po Antrojo pasaulinio karo.

Antradienį į vandenį bus iškilmingai nuleistas 248 metrų ilgio sraigtasparnių nešėjas, kuris galės plukdyti devynis orlaivius.

Pareigūnai sakė, kad ši ceremonija vyks tą pačią dieną, kai minimos Hirošimos atominio bombardavimo metinės, dėl palankių jūrų potvynių sąlygų ir įsimintinos datos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų