Hirošimos, kur dėl atominės bombos sprogimo žuvo 140 tūkst. žmonių, meras Tadatoshis Akiba auštant vadovaudamas metinių ceremonijai atnaujino savo raginimą per kitą dešimtmetį atsisakyti 24 tūkst. likusių branduolinių galvučių.
Apie 50 tūkst. žmonių, tarp jų hibakušos – tie, kurie išgyveno šį sprogimą, jų vaikai, politikai ir 59 valstybių bei Jungtinių Tautų (JT) pasiuntiniai susirinko memorialiniame Taikos parke netoli vietos, kur 1945 metų rugpjūčio 6-ąją nukrito iš amerikiečių karo lėktuvo „Enola Gay B–29“ numesta atominė bomba.
„Branduolinių ginklų atsisakymas yra ne tik hibakušų, bet ir daugumos šios planetos žmonių bei valstybių valia“, – sakė T.Akiba, kuris vadovauja tarptautinei organizacijai „Merai už taiką“ („Mayors for Peace“).
Hirošima buvo akimirksniu sulyginta su žeme, iš karto žuvo ar per kelis mėnesius mirė 140 tūkst. žmonių.Trys dienos po Hirošimos subombardavimo, 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę – plutonio – bombą, dėl kurios žuvo dar maždaug 80 tūkstančių gyventojų.T.Akiba gyrė B.Obamą už balandį Prahoje pasakytą kalbą, kurioje jis sakė, kad Jungtinės Valstijos, kaip vienintelė branduolinį ginklą kada nors panaudojusi šalis, turi „moralinę atsakomybę“ siekti, kad jų galiausiai būtų atsisakyta.
„Save, didžią pasaulinę daugumą, vadiname „Obamos dauguma“ ir raginame likusią pasaulio dalį suvienyti jėgas su mumis ir iki 2020 metų eliminuoti visus branduolinius ginklus“, – sakė Japonijos mietuose esančios Hirošimos meras.
8.15 val. vietos laiku – tiksliai tą minutę, kai 1945-aisiais nukrito bomba, susirinkusieji nulenkė galvas tylos minutei.
Hirošima buvo akimirksniu sulyginta su žeme, iš karto žuvo ar per kelis mėnesius mirė 140 tūkst. žmonių.
Trys dienos po Hirošimos subombardavimo, 1945 metų rugpjūčio 9 dieną, amerikiečiai ant pietinio Japonijos Nagasakio miesto numetė antrą atominę – plutonio – bombą, dėl kurios žuvo dar maždaug 80 tūkstančių gyventojų. Po šešių dienų, rugpjūčio 15–ąją, Japonijos imperatorius Hirohito paskelbė besąlygišką Japonijos kapituliaciją, kuria baigėsi Antrasis pasaulinis karas.
Vyriausybė oficialiai pripažįsta daugiau kaip 250 tūkstančių aukų, kurie anksčiau ar vėliau mirė dėl šių atakų.
Per ketvirtadienio ceremoniją kalbėjo ir Japonijos premjeras Taro Aso, kuris išreiškė viltį, kad pasaulis paseks Tokijo pavyzdžiu stengiantis apriboti branduolinės ginkluotės platinimą.
„Japonija ir toliau laikysis savo trijų nebranduolinių principų ir ves tarptautinę bendriją branduolinių ginklų atsisakymo ir ilgalaikės taikos link“, – sakė jis.
Branduolinės atakos metinės minimos tokiu metu, kai regione yra padidėjusi įtampa dėl gegužę įvykdyto Šiaurės Korėjos požeminio branduolinio bandymo.
Sekmadienį panaši ceremonija bus surengta Nagasakyje.
Vašingtonas niekada neatsiprašė dėl tų atakų, o aukščiausias savo poste tebedirbantis JAV pareigūnas, apsilankęs Hirošimoje buvo Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi, kuri pernai padėjo gėlių memorialiniame Taikos parke.
Lėktuvo, kuris numetė bombą ant Hirošimos, įgulos narys Morrisas Jeppsonas dienraščiui „Mainichi Shimbun“ šią savaitę sakė manantis, kad tuometinis JAV prezidentas Harry Trumanas priėmė teisingą sprendimą.
87 metų M.Jeppsonas teigė, kad B.Obama žengia „klaidingu keliu“ ir kad jo raginimas sukurti pasaulį be branduolinių ginklų yra naivus, rašo laikraštis.
Tuo tarpu T.Akiba išreiškė įsitikinimą, kad pagreitis dėl tikslo iki 2020-ųjų atsisakyti branduolinių ginklų didėja, ir sakė, kad „Merai už taiką“ dabar vienija daugiau kaip 3 tūkst. miestų visame pasaulyje.
Viena JAV įsikūrusi advokatų organizacija pranešė, kad Hirošimoje bus uždegtas deglas, kuris per 90 valstybių bus nuneštas į Jungtines Tautas tarptautinei konferencijai dėl branduolinės ginkluotės neplatinimo, įvyksiančiai kitų metų kovą.
