Nepaisant taikios protestų pradžios trečiadienį, smurto protrūkis įvyko eitynių dalyviams žygiuojant Vančajaus rajone pagrindinėje finansų centro saloje. Riaušių policija panaudojo paprikinį purškalą ir ašarines dujas, o radikalūs protestuotojai mėtė Molotovo kokteilius.
Miesto valdžia buvo davusi leidimą protesto organizatoriui, Pilietinių žmogaus teisių frontui (CHRF), surengti eitynes, tačiau liepė jas nutraukti netrukus po to, kai prasidėjo susirėmimai.
„Policija kreipėsi į mus prašydama... nutraukti protestą, – protesto organizatoriais per megafonus kreipėsi į eitynių dalyvius. – Prašome nedelsiant ramiai ir lėtai išsiskirstyti.“
Kaip jau buvo ne kartą regėta praeityje, riaušių policija užėmė pozicijas keliose vietose, įskaitant Vančajaus metropoliteno stotį.
Juodai apsirengę ir kaukes dėvintys protestuotojai taip pat ėmėsi skubiai statyti barikadas, o po pietų jau buvo nuniokotos kai kurių verslo įmonių patalpos.
Neramumai Honkonge tęsiasi jau beveik septynis mėnesius, o juos pirmiausiai pakurstė dabar jau atmestas įstatymo projektas, kuriuo buvo numatyta vykdyti ekstradicijas į žemyninę Kiniją. Visgi vėliau protestai peraugo į judėjimą prieš griežtesnę Pekino kontrolę, kurios baiminasi daugelis Honkongo gyventojų.
Demonstrantai pirmiausiai susirinko Viktorijos parke ir patraukė per pagrindinės Honkongo salos populiarią prekybos zoną, vadinamą „Causeway Bay“, kurioje paprastai būna gausu turistų ir pirkėjų, į Centrinę tarptautinio finansų centro dalį.
„Liūdna, kad esame priversti perkelti savo reikalavimus iš 2019-ųjų į 2020-uosius“, – kalbėjo Jimmy Shamas iš CHRF, organizavusio mitingą, kuriuo siekiama priversti miesto vyriausybę reaguoti į protestuotojų reikalavimus.
„Numatome, kad sulauksime daugiau represijų. Turime aktyviai ruoštis kovai“, – kalbėjo jis susirinkusiai miniai prieš prasidedant eitynėms.
Daugelis protestuotojų nešėsi plakatus su išvardytais pagrindiniais reikalavimais. Be kita ko, demonstrantai siekia visiškai laisvų rinkimų mieste, nepriklausomo tyrimo dėl policijos veiksmų malšinant protestus, taip pat amnestijos beveik 6 500 žmonių, suimtų per protestus, kurių trečdalis yra jaunesni nei 20 metų.
Be masinių taikių eitynių, pusiau autonominiame mieste įvyko ir žiaurių susirėmimų, per kuriuos policija panaudojo ašarines dujas ir šaudė guminėmis kulkomis, o protestuotojai svaidė padegamąsias bombas.
Aktyvistai kaltina policiją brutalumu ir teisių pažeidimais, o miesto valdžia ir centrinė vyriausybė Pekine kaltina demokratijos šalininkus riaušių kėlimu.
Kinija, tvirtinanti, kad neramumus palaiko užsienio valstybės, užsitraukė įvairių teisių gynimo grupių ir kitų šalių vyriausybių kritiką dėl to, kaip iki šiol buvo tvarkomasi su protestais.
Beviltiška padėtis
Naujuosius metus Honkongas pasitiko taikiais protestais, kurie per naktį išaugo į radikaliai nusiteikusių demonstrantų ir policijos susirėmimus, per kuriuo buvo panaudotos ašarinės dujos.
Tūkstančiai žmonių susikibo rankomis, kad suformuotų grandinę, kuri Naujųjų metų išvakarėse nusidriekė kelis kilometrus judriomis prekybos rajono gatvėmis ir apylinkėmis.
Vėliau protestuotojai kai kuriose miesto vietose padegė barikadas, policija pirmą kartą Naujaisiais metais panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, kad išsklaidytų susirinkusius demonstrantus.
Po žiaurių susirėmimų Honkongo universitetiniuose miesteliuose lapkritį bei vietos valdžios rinkimuose – laikomuose Pekiną remiančios vyriausybės referendumu – didele balsų dauguma pergalę laimėjus demokratijos šalininkams, demokratinis judėjimas kiek prislopo, tačiau protestuotojai pažadėjo tęsti kovą už platesnės apimties laisves.
„Honkongo žmonės įstumti į beviltišką padėtį. Štai kodėl šiandien privalome išeiti į gatvės“, – tvirtino vienas kaukėtas protestuotojas savo kalboje, pasakytoje mitinge trečiadienį.
Neramumai, prasidėję praėjusių metų birželio mėnesį, tapo didžiausia krize, su kuria susidūrė buvusi Didžiosios Britanijos kolonija po jos grąžinimo Kinijai 1997 metais.
Remiantis perdavimo sąlygomis, Honkongui palikta privilegija naudotis unikaliomis laisvėmis, nematytomis žemyne, tačiau pastaraisiais metais stiprėja nuogąstavimai, kad auganti Pekino kontrolė varžo šias laisves.
