Susirėmimai su policija įvyko kiek po 15 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku; demonstrantai reikalavo vyriausybės iki šios valandos atsisakyti kontroversiško įstatymo projekto, kuris leistų ekstradiciją į Kiniją.
Eilėmis išsirikiavę policininkai skaičiumi smarkiai nusileido protestuotojams, susirinkusiems miesto centre prieš numatytą įstatymo projekto svarstymą parlamente. Kai kurie protestuotojai buvo su kaukėmis, šalmais ar apsauginiais akiniais.
Vėlyvą rytmetį, kai pagrindines gatves blokavo protestuotojų minios, Įstatymų Leidžiamosios Tarybos (LEGCO) pareigūnai pranešė, kad antrasis įstatymo projekto svarstymas bus atidėtas „vėlesniam laikui“.
Padėtis mieste priminė 2014 metų judėjimo už demokratiją masinius protestus, per kuriuos keliems mėnesiams buvo paralyžiuota nemaža dalis Honkongo.
Trečiadienį protestuotojai užtvindė pagrindines miesto gatves ir žiedines sankryžas, statė barikadas greitkeliuose. Pasibaigus terminui jie ėmė artintis prie parlamento pastato, tikėdamiesi į jį įsiveržti. Demonstrantai mėtė į policininkus įvairius daiktus, tarp jų metalinius strypus.
Iš pradžių policininkai prieš skėčius laikančius protestuotojus panaudojo gumines lazdas ir pipirines dujas, o kiek vėliau – ir ašarines dujas.
„Milijono“ protestuotojų eitynės
Sekmadienį Honkonge surengtų didžiulių eitynių organizatoriai skelbia, kad daugiau nei milijonas žmonių susirinko pareikšti savo nepritarimo įstatymo projektui, kuris leistų Honkongui išduoti nusikaltimais įtariamus asmenis visoms šalims, įskaitant Kiniją.
Tačiau rekordinio masto protestai nepakeitė prokiniškų pažiūrų Honkongo lyderės Carrie Lam pozicijos. Ji atmetė raginimus atšaukti ekstradicijos įstatymo projektą.
Trečiadienį Honkongo vyriausiasis sekretorius Matthew Cheungas paragino protestuotojus paklusti įstatymams ir išsiskirstyti.
Tai buvo pirmoji oficiali miesto pareigūnų reakcija į masinius protestus dėl vyriausybės planų leisti ekstradiciją į Kiniją.
„Taip pat raginu susirinkusius piliečius pademonstruoti kuo didesnį santūrumą, taikiai išsiskirstyti ir neprieštarauti įstatymams“, – sakė M.Cheungas vaizdo kreipimesi.
Įstatymo projekto oponentai sako, kad Kinijos teisinė sistema neužtikrins tokių pačių teisių atsakovams kaip pusiau autonominiame Honkonge.
Daugiau nei 100 Honkongo įmonių pranešė, kad trečiadienį nedirbs, siekdamos pademonstruoti solidarumą su protestuotojais. Pagrindinės studentų organizacijos savo ruožtu paskelbė, jog trečiadienį studentai neis į paskaitas, kad galėtų dalyvauti protesto akcijoje.
Virtinė įtakingų Honkongo transporto, švietimo ir socialinio sektoriaus darbuotojų profsąjungų paragino savo narius prisijungti prie protesto. Autobusų vairuotojų profesinė sąjunga pranešė, jog paragins savo narius palaikyti protestuotojus važiuojant itin mažu greičiu.
„Honkonge liesis kraujas“
Net kai buvo paskelbta, jog ekstradicijos įstatymo svarstymas atidedamas, protestuotojų minios toliau augo.
„Posėdžio atidėjimo nepakanka, – sakė 23 metų studentas Charlesas Lee. – Vilkinimas nėra mūsų tikslas. Mums reikia, kad jie nuspręstų atsisakyti to įstatymo projekto... Bus neišvengta susirėmimų, jei jie taip žiūrės į savo piliečius.“
Įstatymų leidėjai turėjo trečiadienį ryte svarstyti šį įstatymo projektą, o paskutinis balsavimas dėl jo buvo numatytas birželio 20 dieną. Honkongo parlamente dominuoja prokiniškų pažiūrų įstatymų leidėjai.
Kol kas nepaskelbta, kada bus surengtas kitas posėdis dėl šio teisės akto.
„Vienintelis atsakingas dalykas dabar būtų Carrie Lam atšaukti šį žalingą įstatymo projektą ar bent jau kuriam laikui atidėti jo priėmimą, kad būtų išspręsta krizė“, – sakė demokratijos šalininkų stovyklai priklausantis parlamentaras Fernando Cheungas.
„Padėtis labai įtempta. Jeigu ji toliau stums šį teisės aktą ir paprašys policijos panaudoti jėgą, bijau, kad nukentės Honkongo vaikai, bus pralietas jų kraujas“, – kalbėjo jis.
Honkongo vadovybė sako, jog šio teisės akto reikia įstatymų spragoms pašalinti, kad bėgliai čia neberastų saugaus prieglobsčio. Anot jos, yra numatyti saugikliai, kad nenukentėtų Pekino politiniai kritikai.
Tačiau vyriausybės patikinimais tiki nedaugelis honkongiečių, jau seniai gyvenančių baimėje dėl Pekino nusiteikimo pažaboti unikalias regiono laisves ir kultūrą, nors prieš pusšimtį metų buvusi Honkongo kolonijinė valdytoja Didžioji Britanija ir Kinija pasirašė susitarimą, garantuojantį šia miestui laisves, kurių nėra žemyninėje Kinijoje.
Susirūpinimą išsakė ir Vakarų šalių vyriausybės. Jungtinės Valstijos šią savaitę įspėjo, kad dėl šio teisės akto žmonės susidurs su „Kinijos kaprizingos teismų sistemos“ grėsme. Atsikirsdamas Pekinas antradienį pareiškė, jog Kinija griežtai nepritaria bet kokiam kišimuisi į Honkongo reikalus“.
