Šis finansų centras niekada nebuvo demokratiškas, dėl to daugelį metų buvo rengiama protestų, tačiau po to, kai Honkongo valdymą 1997 metais perėmė autoritarinė Kinija, nedidelė ir iškalbinga opozicija buvo toleruojama.
Prieš dvejus metus prasidėjo didelio masto ir dažnai smurto protrūkiu pasibaigdavę mitingai už demokratiją. Pekinas į juos atsakė represijomis ir nauja politine sistema, kuri leidžia rinkimuose dalyvauti tik lojaliems kandidatams.
Pirmieji rinkimai pagal naują sistemą su šūkiu „Patriotai valdo Honkongą“ įvyko sekmadienį, kuomet miesto valdančiųjų klasių nariai balsavo dėl 1500 vietų Rinkimų komiteto.
Gruodį šis komitetas paskirs 40 iš 90 miesto rinkikų. Trisdešimt kitų paskirs specialios interesų grupės, o dar 20 bus išrinkti tiesiogiai. Ateinančiais metais šis komitetas rinks naują Pekino aprobuotą Honkongo vadovą.
Pekinas teigia, kad naujoji rinkimų sistema yra reprezentatyvesnė ir užtikrina, kad „Kinijai priešiški“ elementai nepatektų į valdžios institucijas.
Kritikai sako, kad tokia sistema nepalieka vietos prodemokratiškai opozicijai ir Honkongą iš esmės paverčia autoritarinės Komunistų partijos valdomos žemyninės dalies atspindžiu, nes pašalinamos bet kokios pasirinkimo galimybės.
„Honkongo gyventojai yra visiškai atkirsti nuo rinkimų operacijų, – agentūrai AFP sakė pernai į Britaniją pabėgęs vienas iš Honkongo demokratinių lyderių Nathanas Law. – Dalyvausiantieji rinkimuose bus visiškai Pekino kontroliuojamos marionetės ... be jokios prasmingos konkurencijos.“
Į Australiją persikėlęs buvęs parlamento narys Tedas Hui sakė, kad dabartinė politinė sistema Honkonge yra visiškai kontroliuojama Pekino. „Tai nėra tiesiog valdoma demokratija. Tai yra autokratija, kuri mėgina apsimesti civilizuota“, – agentūrai AFP sakė T.Hui.
4800 rinkėjų, 6000 policijos pareigūnų
Pagal naują sistemą visi kandidatai privalo būti patvirtinti dėl politinio lojalumo ir turi būti įsitikinta, kad jie nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.
2016 metais Rinkimų komitetą buvo leista rinkti maždaug 233 tūkst. Honkongo gyventojų. Dabar šis skaičius sumažintas iki maždaug 4800, o tai sudaro vos 0,06 proc. iš 7,5 mln. Honkongo gyventojų. Taip pat buvo dislokuota 6000 policijos pareigūnų, kad būtų užtikrinta, jog nekils protestų ar kitokių neramumų.
„Tai yra svarbūs rinkimai, nors rinkimo teisę turinčių žmonių yra nedaug“, – sakė žurnalistams Honkongo vadovė Carrie Lam ir pridūrė, kad naujoji sistema užtikrins, kad „prieš Kiniją nusiteikė neramumų kėlėjai“ nebegalės „trukdyti“ valdžiai.
Kinija žadėjo, kad po Honkongo perdavimo pagrindinės laisvės ir miesto autonomija bus išsaugota 50 metų. Tačiau dėl 2019 metais kilusių protestų Pekinas ėmė versti miestą kažkuo panašiu į autoritarinę žemyninę Kinijos dalį.
Daugybė opozicijos narių jau yra įkalinti, o dešimtys už demokratiją kovojančių grupių ir žiniasklaidos priemonių, įskaitant populiariausią Honkongo laikraštį, buvo uždarytos. Taip pat dešimtys tūkstančių žmonių paliko Honkongą. Kitiems dėl politinių pažiūrų neleista užimti pareigų valstybės tarnyboje.
