Pasitraukus demokratijos šalininkams, pusiau autonominio miesto parlamentas, kuriame nuolat kildavo peštynių ir protestų, virto tyliu Pekino kurso vykdytojų susirinkimu.
Prodemokratinės stovyklos deputatai atsistatydino miesto demokratijos judėjimui patiriant nuolatinį persekiojimą nuo pat birželio, kai Kinija įvedė Nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui.
15 demokratiją remiančių įstatymų leidėjų trečiadienį atsistatydino protestuodami prieš tai, kad prokiniška miesto vadovybė diskvalifikavo keturis jų kolegas pagal anksčiau trečiadienį Kinijos parlamento priimtą rezoliuciją, kuria leidžiama nušalinti bet kokį politiką, jei manoma, kad jis kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Honkongiečiai, pasirenkite labai ilgam laikui, kai visuomenėje bus tik vienas balsas“, – prie įstatymų leidybos institucijos žurnalistams sakė įstatymų leidėjas iš demokratijos šalininkų stovyklos Lam Cheuk-tingas, pakabinęs miesto lyderės atžvilgiu kritišką plakatą.
„Jei esate disidentas, pasirenkite dar didesniam spaudimui“, – pridūrė jis.
Honkongo lyderį renka prokiniški komitetai, bet pusė iš 70 miesto parlamento narių renkami tiesiogiai. Vis dėlto sudėtinga paskyrimų sistema užtikrina, kad prokiniškam miesto isteblišmentui būtų beveik neabejotinai garantuojama patogi persvara.
Miesto parlamente demokratijos šalininkų mažuma dažnai griebdavosi trukdymo ir kitokios taktikos, bandydama stabdyti įstatymų projektus, kuriems nepritardavo.
Po diskvalifikacijos ir atsistatydinimų Honkongo įstatymų leidybos institucijoje liko tik du prokiniškai stovyklai nepriklausantys įstatymų leidėjai.
Jungtinės Valstijos trečiadienį perspėjo Kiniją dėl tolesnių sankcijų už „įžūlų“ Honkongo autonomijos pažeidimą, nušalinus keturis prodemokratinės stovyklos įstatymų leidėjus.
Nacionalinio saugumo įstatymo Honkongui kritikai teigia, kad aptakiai suformuluotos jo nuostatos yra itin stiprus smūgis nykstančioms Honkongo laisvėms, kurias Pekinas pažadėjo palikti, kai britai 1997 metais sugrąžino miestą Kinijai.
