Kinijos įstatymų leidėjai penktadienį Kinijos parlamento – Nacionalinio Liaudies Kongreso – kasmetinėje sesijoje pateikė siūlymą dėl nacionalinio saugumo įstatymo Honkonge priėmimo.
Pekinui artima Honkongo lyderė Carrie Lam pažadėjo dėl įstatymo „visiškai bendradarbiauti“ su centrine valdžia.
Dokumente sakoma, kad saugumo įstatymas „apsaugos nuo bet kokio separatizmo, ardomosios veiklos prieš valstybės santvarką, teroristinių grupių veiklos, taip pat veiklos, smarkiai kenkiančios nacionaliniam saugumui, ją stabdys ir už ją baus“.
Ketvirtadienį pasirodžius žinioms apie planus priimti įstatymą, už demokratiją pasisakantys aktyvistai ragino burtis į masinius protestus.
Kodėl dabar?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Konstantinas Andrijauskas 15min teigė, kad pastangas prastumti šį įstatymo projektą reikia sieti su 2019-ųjų įvykiais – protestais, kuriais didelė dalis Honkongo gyventojų bandė ir toliau bando išlaikyti autonominį statusą.
Jis honkongiečiams buvo pažadėtas ir 50-ies metų laikotarpiui įtvirtintas 1997-aisiais, kai Honkongas buvo grąžintas Kinijai.
Pasak politologo, protestai šiuo metu ima vykti su nauja jėga ir, „be jokios abejonės, greitai nenurims“.
„Reikia atsižvelgti į faktą, kad protestai nurimo tik dėl pandemijos. Pandemiją visos suinteresuotos pusės bando išnaudoti savo naudai, o centrinė vyriausybė Pekine ir jos marionetinė vyriausybė Honkonge tam turi gerokai daugiau galimybių.
Tai – didysis pasiruošimas rudenį vyksiantiems rinkimams į Teisėkūros tarybą, kurie, beje, ir taip nėra visiškai laisvi ir demokratiški“, – sakė K.Andrijauskas.
15min primena, kad praeitą rudenį vykusiuose Honkongo savivaldos rinkimuose daugumą iškovojo už susilpnintą Kinijos kontrolę pasisakantys kandidatai.
K.Andrijausko teigimu, Pekinas bando griežtinti įstatyminę bazę, kad užkirstų kelią panašiems protestams ateityje, taip pat priartinti Honkongo įstatyminę bazę prie tos, kuri egzistuoja žemyninėje Kinijos dalyje.
Ką tai reiškia Honkongui?
„The New York Times“ redaktorius Rickas Gladstone'as rašo, kad toks įstatymas sukels Honkongo aktyvistų, pasisakančių už demokratiją, pyktį. O dėl jo galėtų kilti dar didesni ir labiau smurtiniai protestai.
Esą įstatymo projektas siunčia žinutę, kad politiniam nepaklusnumui ir žodžio laisvei Honkonge kyla didesnė grėsmė nei bet kada anksčiau. Grėsmė kyla ir žiniasklaidai, kuri daugiausia funkcionavo be politinių suvaržymų.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Kinai kalba ne apie iškilimą, o apie Kinijos sugrįžimą“. Interviu su Ivanu Krastevu
„Net jei naujasis saugumo įstatymas nebūtinai nulems laikraščių ar transliuotojų, kurie įžeidžia Pekiną, uždarymą, galimi tokie neigiami padariniai kaip savicenzūra ar nenoras atvirai kalbėti“, – R.Gladstone'as rašo „The New York Times“ ir priduria, kad žodžio laisvė svarbi Honkongo ekonomikai.
Už demokratiją pasisakantys aktyvistai baiminasi, kad jei Kinija prastums šį įstatymą, jis reikš Honkongo miesto autonomijos ir jo laisvių pabaigą, rašo BBC.
Ar priimtas įstatymas reikštų pabaigą Honkongo laisvėms? K.Andrijauskas atkreipė dėmesį, kad laisvės mieste yra varžomos vis labiau, tai – besitęsiantis procesas. Vis dėlto, politologas nacionalinio saugumo įstatymą vertina kaip „labai rimtą status quo pokytį“.
„Žinoma, reikia palaukti konkrečios įstatymo projekto redakcijos, bet jis iš esmės leis Kinijos Liaudies Respublikai žymiai efektyviau dorotis su Honkongo gyventojais, kurie norės savo nepasitenkinimą Kinijos valdymu reikšti praktiškai ir ypač gatvės politikoje.
Tas naratyvas ir sąvokos, kurios, panašu, pateks į įstatymo projektą, numato, kad bet koks Kinijos veiksmų kvestionavimas, ypač praktiškąja, atvirąja forma, gali privesti prie baudžiamosios atsakomybės“, – sakė politologas.
Anot K.Andrijausko, šis įstatymas suduos smūgį nepriklausomai žiniasklaidai, tačiau ji netaps pirmuoju taikiniu – bus pradėta nuo protestuotojų, jų lyderių ir jiems prijaučiančiųjų.
Politologas atkreipė dėmesį, kad per centrinę valdžią bei Honkongo savivaldos institucijas stumiami ir kiti įstatymo projektai, kurių tikslas – sumažinti galimybes reikšti kritišką nuomonę apie centrinę vyriausybę ir jos marionetę Honkonge.
Vienas iš demokratijos šalininkų judėjimo lyderių Joshua Wongas pareiškė, kad Kinija pasiuntė aiškią žinią protestuotojams, siekiantiems išsaugoti savo laisves.
„Pekinas siekia jėga ir baime nutildyti kritiškus honkongiečių balsus“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Kokios pasekmės laukia Kinijos?
J.Gladstone'as „The New York Times“ rašo, kad šis žingsnis galėtų dar labiau pabloginti ir taip blogėjančius Kinijos santykius su JAV. Valstijos kritikuoja Pekiną dėl Honkongo autonomijos naikinimo.
„Kinijos susidorojimas Honkonge galėtų dar paaštrinti patikimumo problemą Pekino pareigūnams, kurie jau ginasi nuo kaltinimų dėl aplaidumo ir koronaviruso dangstymo pirmaisiais pandemijos etapais“, – rašo J.Gladstone'as.
Esą tokios gretimos Azijos šalys kaip Vietnamas ir Tailandas žvelgia į Kinijos pastangas plėsti įtaką regione žvelgia įtariai.
Niekad nepriklausomybės nepaskelbęs, bet de facto nepriklausomas Taivanas greičiausiai mato susidorojimą su Honkongu kaip tolimesnį Kinijos požiūrio jog „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelis yra nesėkmingas, patvirtinimą, rašo J.Gladstone'as.
„Vienos šalies, dviejų sistemų“ modelis veikia nuo 1997-ųjų, kai Jungtinė Karalystė grąžino Honkongą Kinijai. Jis iki 2047-ųjų pusiau autonominei teritorijai turėtų garantuoti laisves, kurios neegzistuoja žemyninėje Kinijos dalyje.
„Rimtas pavojus saugumui“
C.Lam penktadienį sakė tvirtai tikinti, kad toks įstatymas būtų skirtas „veiksmingai užkardyti ir riboti veiksmus, keliančius rimtą pavojų nacionaliniam saugumui“.
Miesto lyderė pridūrė, kad remiantis saugumo įstatymu būtų galima „bausti „Honkongo nepriklausomybės“ [šalininkus] ir smurtinius politinius elementus“.
Pateiktą pasiūlymą aptars Kinijos aukščiausieji lyderiai, nors iš tikrųjų sprendimai, kuriuos automatiškai tvirtina šalies parlamentas, būna suderinti iš anksto.
C.Lam sakė, kad siūlomas įstatymas nepaveiks Honkongo gyventojų teisių ir laisvių arba teritorijos teismų nepriklausomumo.
Ji taip pat nurodė, kad nebus pakeistas Honkongo pagrindinio įstatymo 23-asis straipsnis, numatantis, kad vietos vyriausybė priimtų atskirą nacionalinio saugumo įstatymą.
Nors ir numatytas, 23-asis straipsnis niekada nebuvo įgyvendintas dėl visuomenės nuogąstavimų, kad tai suvaržytų Honkongo branginamas teises.
Mėginimo priimti tokį teisės aktą 2003 metais buvo atsisakyta, kai į gatves išėjo pusė milijono protestuotojų. Vis dėlto ši iniciatyva pastaraisiais metais vėl buvo mėginama gaivinti, Honkonge stiprėjant demokratijos šalininkų judėjimui.
