Honkongo lyderė Carrie Lam nesieks antros kadencijos

„Birželio 30-ąją baigsiu savo penkerių metų kadenciją kaip vyriausioji administratorė ir oficialiai baigsiu savo 42 metų karjerą vyriausybėje“, – žurnalistams sakė C.Lam.

C.Lam sakė, kad Kinijos lyderiai „supranta ir gerbia“ jos pasirinkimą nesiekti naujos kadencijos, ir pridūrė, kad apie savo sprendimą informavo Pekiną dar pernai kovą.

Pasak C.Lam, jos „asmeninis noras ir siekis yra visiškai pagrįstas mano šeimos aplinkybėmis“.

„Pirmiausia turiu rūpintis savo šeimos nariais, o jie mano, kad man laikas grįžti namo“, – sakė ji.

Karjeros biurokratė C.Lam 2017 metais tapo pirmąja moterimi, paskirta Honkongo administracijos vadove. Ją į šį postą išrinko nedidelis propekiniškas komitetas, kuriam pavesta parinkti šio pusiau autonominio miesto vadovą.

C.Lam pasitraukimas užbaigia jos prieštaringai vertinamo penkerių metų darbo šiame poste istorijos skyrių. Per jos kadenciją dėl griežtų Pekino veiksmų po didžiulių demokratijos aktyvistų protestų ir atsako į koronaviruso pandemiją Honkongas susidūrė su tarptautine izoliacija.

Honkongiečiai nežino, kas taps naujuoju miesto lyderiu.

Kai Honkongą 2019 metais septynis mėnesius krėtė didžiulės ir kartais smurtinės demonstracijos už demokratiją, vienas pagrindinių protestuotojų reikalavimų buvo įvesti tiesioginius miesto administracijos vadovo rinkimus.

Dabar miesto vadovą renka 1 500 narių turintis propekiniškas komitetas.

Kitas miesto vadovas bus išrinktas gegužės 8 dieną, tačiau kol kas apie savo ketinimus siekti šio posto viešai nepranešė nė vienas kandidatas, kuris turėtų realių šansų.

Antras pagal rangą Honkongo administracijos pareigūnas Johnas Lee, anksčiau dirbęs saugumo tarnybose, vietos žiniasklaidos minimas kaip realus pretendentas pakeisti C.Lam.

C.Lam pirmadienį ryte sakė dar negavusi jokių savo ministrų atsistatydinimo pareiškimų. Kabineto ministrai, tokie kaip J. Lee, turėtų atsistatydinti, kad galėtų kandidatuoti.

C.Lam taip pat padėkojo Pekinui už paramą bei pasitikėjimą ir sakė, kad jos kadenciją paveikė „precedento neturintis spaudimas“ dėl 2019 metų protestų ir COVID-19 pandemijos.