Honkongo lyderė Carrie Lam žurnalistams sakė, kad šis įstatymas yra svarbus ir padės Honkongui palaikyti teisingumo principus bei įgyvendinti savo tarptautinius įsipareigojimus.
Sekmadienį Honkongo centrą užliejo demonstrantai, protestuojantys prieš vyriausybės remiamą įstatymą. Protestų organizatoriai tvirtina, kad į gatves išėjo apie milijoną žmonių.
Manoma, kad tai galėjo būti didžiausi protestai Honkonge nuo 1997 metų, kai buvusi britų kolonija buvo grąžinta Kinijai.
Visgi C.Lam pabrėžė, kad, nepaisant protestų, neketinama keisti minimo teisės akto formuluotės ir jis toliau bus svarstomas parlamente.
„Įstatymo projekto antrasis skaitymas (vyks) birželio 12-ąją“, – sakė lyderė.
C.Lam paneigė, jog ignoruoja visuomenės nepasitenkinimą įstatymu, ir pabrėžė, kad jos administracija jau padarė didelių nuolaidų, siekdama užtikrinti unikalias Honkongo laisves.
Be to, jos teigimu, teisės akte numatytos tarptautinius standartus atitinkančios tam tikros apsaugos priemonės, skirtos apsaugoti žmogaus teises.
„Aš ir mano komanda neignoravome jokių nuomonių, išreikštų dėl šio labai svarbaus teisės akto. Klausėmės ir klausomės labai atidžiai“, – tvirtino Honkongo lyderė.
Honkongo lyderė C.Lam stūmė įstatymą nepaisydama žmogaus teisių gynėjų ir verslo grupių kritikos. Oponentai sako, kad Kinijos teisinė sistema neužtikrins tokių pačių teisių atsakovams kaip pusiau autonominiame Honkonge.
Honkongas 1997 metais buvo grąžintas Kinijai, bet 50-čiai metų išsaugojo teisę į savo socialines, teisines ir politines sistemas pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“.
