Sprendimas reiškia, kad C.Lam atsakas į rimčiausią miesto krizę nuo jo sugrąžinimo Kinijai 1997 metais yra smarkiai sugriežtinamas.
C.Lam sakė, kad sprendimas įsigalios šeštadienį, ir pridūrė: „Privalome sustabdyti smurtą.“
„Manome, kad naujasis įstatymas padarys atgrasomąjį poveikį kaukėtiems smurtaujantiems protestuotojams ir riaušininkams ir padės policijai užtikrinti teisėtvarką“, – sakė C.Lam.
Tačiau ji pabrėžė, jog pasinaudojimas šiomis galiomis nereiškia, kad vyriausybė oficialiai skelbia nepaprastąją padėtį.
„Nors šis įsakas turi nepaprastojo statusą, Honkonge nepaskelbta nepaprastoji padėtis“, – sakė ji.
Penktadienį prieš šį pranešimą tūkstančiai kaukėtų protestuotojų, tarp kurių buvo daug biurų darbuotojų, žygiavo per miesto komercinį rajoną žadėdami nepaisyti naujojo įstatymo.
„Jaunuoliai rizikuoja savo gyvybėmis, jie nebijo būti įkalinti 10 metų, tad kaukių dėvėjimas – ne problema“, – naujienų agentūrai AFP sakė 34 metų biuro darbuotoja su chirurgine kauke, prisistačiusi Mary vardu.
Vyriausybės kritikai taip pat perspėjo, kad draudimas yra didelis žingsnis autoritarizmo link Honkonge, kurį Kinija pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ principą valdo nuo britų kolonijinio valdymo pabaigos 1997 metais.
„Tai takoskyra. Tai – Rubikonas“, – AFP sakė demokratiją palaikantį įstatymų leidėja Claudia Mo.
„Ir man kelia nerimą, kad tai galėtų būti tik pirmas žingsnis. Už kampo gali tykoti dar labiau drakoniški draudimai įstatymo vardu“, – pridūrė ji.
Honkongo protestai kilo birželio pradžioje dėl dabar jau atšaukto ekstradicijos įstatymo, kuris, pasak aktyvistų, parodo, kaip varžomos Honkongo laisvės ir piliečių teisės. Pekino ir Honkongo lyderiams užėmus griežtą poziciją protestų atžvilgiu, judėjimas virto kampanija prieš Kiniją su reikalavimais leisti tiesiogiai rinkti miesto lyderius.
Protestuotojai naudodavo kaukes, kad išvengtų tapatybės nustatymo, o nuo ašarinių dujų ir kitų policijos priemonių saugodavosi geltonais šalmais, apsauginiais akiniais ir respiratoriais.
Draudimas dėvėti kaukes paskelbtas po didžiausio šiais metais smurto proveržio praėjusį antradienį, kai Kinija minėjo Komunistų partijos valdymo 70-ąsias metines.
Policijos ir protestuotojų susirėmimai Honkongo gatvėse vyko kelias valandas.
Policija į krūtinę pašovė paauglį, priklausiusį grupei, kuri puolė policininkus su skėčiais ir lazdomis. Tai buvo pirmasis incidentas nuo protestų pradžios, kai žmogus buvo sužeistas šaudant koviniais šaudmenimis.
„Bet kokios taisyklės“
Isteblišmentą remiantys įstatymų leidėjai ir viena policijos pareigūnų asociacija šią savaitę ėmė aktyviau raginti vyriausybę pasitelkti nepaprastosios padėties įstatymus, kuriuos praėjusį kartą prieš 52 metus panaudojo britai.
Pagal šiuos įstatymus miesto lyderis nepaprastosios padėties ar pavojaus visuomenei atveju be būtinybės kreiptis į parlamentą gali taikyti „bet kokias taisykles“.
Per metus trukusias 1967-ųjų riaušes, kai kairiųjų sprogdinimai ir žmogžudystės nusinešė daugiau kaip 50 gyvybių, britai pasinaudodami minimais įstatymais suteikė policijai papildomų galių areštuoti įtariamuosius ir ėmė smarkiai cenzūruoti spaudą.
Tačiau kritikai teigia, kad parlamento nepaisymas ir galių paskelbti bet kokį įstatymą suteikimas C.Lam reikštų slidų šlaitą šiam tarptautiniam finansų centrui, kurio ekonominė sėkmė priklausė nuo jo reputacijos kalbant apie įstatymo viršenybę ir teismų nepriklausomybę.
Taip pat neaišku, kaip draudimas dėvėti kaukes būtų įgyvendinamas.
Po mirtinai pavojingo ūmaus kvėpavimo takų sindromo SARS protrūkio 2003 metais kaukės Honkonge tapo kasdienio gyvenimo dalimi.
Net nuosaikūs protestuotojai jau pademonstravo norą masiškai pažeidinėti įstatymus – dešimtys tūkstančių jų dalyvavo nesankcionuotuose mitinguose.
Honkongo universiteto teisės profesorius Simonas Youngas sakė, kad kaukių draudimas galėtų atgrasyti kai kuriuos nuosaikius protestuotojus nuo ėjimo į gatves.
„Bet tai taip pat visai galėtų paskatinti daugiau žmonių išeiti, paprasčiausiai dėl to, kad jie jaučia poreikį protestuoti prieš vykdomosios valdžios naudojimą“, – sakė jis AFP.
