Sekmadienį Cuen Vano priemiestyje įvykę susirėmimai buvo vieni žiauriausių per pastarąsias 12 savaičių besitęsiančius politinius neramumus.
Sutemus grupę policininkų apsupo plytomis ir kitais daiktais ginkluoti protestuotojai, rašoma Honkongo policijos išplatintame pareiškime.
Jame priduriama, kad nuo stiprių smūgių ant žemės pargriuvus vienam pareigūnui šeši jo kolegos išsitraukė tarnybinius ginklus, o vienas iš jų „paleido į orą įspėjamąjį šūvį“.
Manoma, kad tai buvo pirmas atvejis, kai policininkas per krizę panaudojo šaunamąjį ginklą.
Remiantis minėtu pareiškimu, per susirėmimus buvo sužeisti 15 pareigūnų, o dešimtys protestuotojų, įskaitant vieną 12-metį, buvo sulaikyti už neteisėtą susirinkimą, ginklų turėjimą ir policininkų puolimą.
„Policija ragina visuomenės narius atsiriboti nuo smurtingų protestuotojų“, – pažymima pareiškime, kuriame taip pat žadama traukti kaltininkus atsakomybėn.
Tikros kulkos panaudojimas supykdė socialinių tinklų vartotojus, išjuokusius vieną policijos atstovą, kuris gyrė policijos „drąsius ir santūrius“ veiksmus per sekmadienį kilusias riaušes.
„Jei policija negali valdyti savo emocijų, kaip jie gali būti drąsūs ir santūrūs?“ – klausė vienas feisbuko vartotojas.
Anksčiau sekmadienį per taikią eiseną Cuen Vane prasiveržė smurtas. Policija panaudojo ašarines dujas prieš juodai apsirengusius ir dujokaukes dėvėjusius protestuotojus, įrengusius barikadas ir svaidžiusius plytas bei Molotovo kokteilius į riaušių policininkų gretas.
Policija patvirtino, kad buvo dislokuotos dvi mašinos su vandens patrankomis, šaudžiusiomis į barikadas, kol demonstrantai bėgo slėptis.
Aklavietė
Savaitgalį prasiveržęs smurtas – neramumai buvo pastebėti mieste ir šeštadienį – kilo po kelių dienų trukusių taikių akcijų, tokių kaip įspūdinga už rankų susikibusių žmonių grandinė.
Pirmieji protestai įsiplieskė miesto prokiniškai vyriausybei pamėginus priimti įstatymą, numačiusį galimybę išduoti įtariamuosius žemyninei Kinijai. Demonstracijos ilgainiui peraugo į platesnį protestų judėjimą, kurio dalyviai reikalauja demokratinių reformų ir policijos atskaitingumo.
Daugiausia jauni aktyvistai, kurių nepasitenkinimą taip pat kursto iki debesų pakilusios pragyvenimo išlaidos ir darbo vietų stoka, teigia, kad apie 7 mln. gyventojų turinčio miesto ateitis kabo ant plauko, Pekinui palaipsniui varžant jo unikalias pilietines laives.
Protestuotojai leidžia suprasti, kad jie nelinkę palikti gatvių, o vyriausybė taip pat atsisako nuolaidžiauti. Dėl šios aklavietės Honkongas atsidūrė rimtoje krizėje.
Tęsiantis protestams Pekinas mėgina juos numalšinti pasitelkdamas bauginimą, propagandą ir ekonominius svertus – tokią strategiją aktyvistai vadina „baltuoju teroru“.
Stambios Honkongo bendrovės spaudžiamos dėl savo darbuotojų demonstruojamos paramos protestuotojams; oro linijos „Cathay Pacific“ ir miesto metropoliteną administruojanti kompanija MTR kaltinamos gabenant demonstrantus į mitingų vietas.
Pasirodžius tokiems kaltinimams Kinijos valstybinės žiniasklaidos pranešimuose, MTR uždarė stotis, esančias netoli vietovių, kur planuojama rengti demonstracijas.
