Pilietinių žmogaus teisių frontas (CHRF) pranešė, kad institucijos atmetė prašymą išduoti leidimą surengti protestą liepos 1 dieną, kuomet sueis lygiai 23 metai nuo dienos, kai buvusi Didžiosios Britanijos kolonija buvo perduota Kinijai.
Policija savo sprendimą argumentavo smurto rizika ir teigė, kad susibūrimas ir eitynės „sukeltų didelę grėsmę visuomenės sveikatai“ dėl COVID-19 pandemijos.
Prodemokratinė grupė CHRF, praėjusiais metais organizavusi kai kurias precedento neturinčias ir dalyvių skaitlingumu pasižymėjusias demonstracijas, pareiškė planuojanti apskųsti sprendimą.
Pusiau autonominį miestą jau metus krečia didžiuliai ir dažnai smurto protrūkiais pasibaigiantys mitingai, kurie prasidėjo nuo kovos prieš ekstradicijos įstatymą (šis galiausiai buvo atšauktas), o vėliau virto protestais, raginančiais užtikrinti demokratiją ir reikalaujančiais policijos atsakomybės.
Gegužės mėnesį Pekinas paskelbė nacionalinio saugumo įstatymo projektą, kuris turėtų viršenybę prieš Honkongo įstatymų leidžiamąją valdžią ir kuris, pasak jo autorių, skirtas kovoti su „terorizmu“ ir „separatizmu“ neramiame mieste, kuris šiuo metu laikomas keliančiu tiesioginę grėsmę nacionaliniam saugumui.
Įstatymo projektas numato bausmes už ardomąją veiklą ir kitus nusikaltimus Honkonge, tačiau kritikai jį vertina kaip triuškinamą smūgį miesto laisvėms ir autonomijai.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija penktadienį pareiškė apribosianti galimybę gauti vizas daugeliui Kinijos pareigūnų dėl Honkongo autonomijos pažeidimų, tuo tarpu Kongresas siekia daug griežtesnių sankcijų.
Kinijos ambasada Vašingtone pareiškė, kad „niekas neturi jokio teisinio pagrindo ar teisės neatsakingai komentuoti padėties Honkonge klausimų“.
ES taip pat perspėjo Kiniją, kad jei ji priims naująjį įstatymą, tuomet susidurs su „labai neigiamais padariniais“.
Manoma, kad balsavimas dėl įstatymo bus surengtas per Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinio komiteto posėdyje, vyksiantį nuo sekmadienio iki antradienio.