„Jei tarptautinė bendruomenė negali sustabdyti bepročio Armėnijos diktatoriaus, tai padarys Azerbaidžanas. Azerbaidžanas juos sustabdys, parodys jiems jų vietą ir atkurs savo teritorinį vientisumą“, – per susitikimą su naujuoju Pakistano ambasadoriumi Baku sakė I.Alijevas.
Azerbaidžano lyderio teigimu, tarptautinė bendruomenė yra pernelyg tolerantiška Armėnijos politikai Kalnų Karabache, o tarpininkaujančios ESBO Minsko grupės šalys (Rusija, Prancūzija, JAV), turinčios įgaliojimus vesti derybas, daugelį metų negali pasiekti konkrečių rezultatų.
„Armėnija neatsižvelgia į jų pareiškimus. ESBO Minsko grupės pirmininkaujančių šalių vadovai ne kartą tvirtino, kad status quo yra nepriimtinas. Armėnija nereaguoja į šiuos pareiškimus ir tokiu būdu rodo nepagarbą šioms trims šalims“, – pažymėjo Azerbaidžano prezidentas.
„Yra keturios JT rezoliucijos, reikalaujančios nedelsiant išvesti Armėnijos ginkluotąsias pajėgas iš okupuotų Azerbaidžano teritorijų. Armėnija nereaguoja į šias rezoliucijas maždaug 30 metų, o jų gynybos ministras pareiškia, kad Armėnija pradės naują karą prieš Azerbaidžaną dėl naujų teritorijų“, – pridūrė jis.
I.Alijevas dar kartą pabrėžė, kad Azerbaidžanui yra nepriimtini armėnų premjero siūlymai, kad derybose dalyvautų ir nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos atstovai.
„Jis teigia, kad Azerbaidžanas turi derėtis su Kalnų Karabacho marionetiniu režimu, o tai yra mėginimas pakeisti patvirtintą derybų formatą. Vykdomas neteisėtas armėnų iš Libano apgyvendinimas okupuotose žemėse, mūsų okupuotose žemėse vyksta karinės pratybos ir inauguracijos. Mes to neketiname toleruoti“, – pabrėžė azerbaidžaniečių lyderis.
Per susitikimą su Pakistano diplomatu I. Alijevas taip pat padėkojo Islamabadui už Baku palaikymą Kalnų Karabacho klausimu.
„Esame dėkingi Pakistanui už nuolatinę paramą Azerbaidžanui Armėnijos ir Azerbaidžano konflikte dėl Kalnų Karabacho“, – sakė I.Alijevas.
Baku sekmadienį paskelbė, kad palei fronto liniją pradedama „kontrpuolimo operacija“, reaguojant į numanomas armėnų pajėgų provokacijas. Jerevanas savo ruožtu pareiškė, jog Azerbaidžanas užpuolė nepripažintą Kalnų Karabacho respubliką.
Armėnija ir Kalnų Karabachas paskelbė karo padėtį ir karinę mobilizaciją. Azerbaidžanas įvedė karinį valdymą ir komendanto valandą didžiuosiuose miestuose.
Šiuo metu ginčijamame regione tęsiasi įnirtingos kautynės; abiejų šalių kariuomenės patyrė nuostolių.
Kalnų Karabachą iš Azerbaidžano 1994 metais atplėšė Armėnijos remiami separatistai per 30 tūkst. gyvybių pareikalavusį karą, kuris baigėsi negalutinėmis paliaubomis.
Šią teritoriją dabar valdo Armėnijos remiama separatistų vyriausybė, paskelbusi nepriklausomybę, kurios nepripažino nė viena valstybė.
Derybos vienam iš didžiausių konfliktų, kilusių 1991-aisiais byrant Sovietų Sąjungai, išspręsti yra iš esmės įstrigusios nuo 1994 metais pasiekto ugnies nutraukimo susitarimo.
Prancūzija, Rusija ir Jungtinės Valstijos kaip vadinamoji Minsko grupė tarpininkavo taikos pastangoms, bet ankstesnės didelės pastangos dėl taikos susitarimo žlugo 2010-aisiais.
