V.Putino vizito proga sostinėje rengiamas paradas, nusidriekiantis iki Belgrado simboliu laikomo Šv.Savos soboro – vienos didžiausių krikščionių ortodoksų šventovių.
Nors Serbija siekia narystės Europos Sąjungoje, ji išsaugojo glaudžius ryšius su Rusija. Abi tautas sieja ne tik ortodoksų tikėjimas, bet ir slaviškos šaknys.
Tai visgi yra „labiau emociniai, o ne racionalūs ryšiai“, sakė Serbijos ekonomikos analitikė Biliana Stepanovič iš Belgrado.
2017 metais Serbijos vyriausybės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad ketvirtadalis šalies gyventojų laiko Rusiją pagrindine šalies donore. Toks pat procentas respondentų pagrindine donore laiko ES.
Iš tiesų 75 proc. finansinės pagalbos atkeliauja iš ES ar jos valstybių narių, o Rusija netgi nepatenka į pagrindinių donorų devintuką.
Vakarai taip pat smarkiai lenkia Rusiją pagal tiesiogines investicijas ir prekybą su Serbija.
Tačiau serbų meilę Maskvai kursto ir tvirtas jos palaikymas itin jautriu Kosovo klausimu. Buvusi Serbijos provincija, kur gyventojų daugumą sudaro albanai, 2008-aisiais vienašališkai paskelbė nepriklausomybę, kurios Maskva, kaip ir Belgradas, iki šiol nepripažįsta. Rusija, turinti veto teisę Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, žlugdo Kosovo viltis prisijungti prie šios pasaulinės organizacijos.
Mainais Belgradas atsisako prisijungti prie tarptautinių prekybinių sankcijų Rusijai, įvestų už 2014 metais įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksiją.
Kai kur Serbijoje gatvėse galima pamatyti užrašytą frazę: „Kosovas yra Serbijos, Krymas – Rusijos“.
