Agentūra pranešė nustačiusi apie 124 tūkst. „neteisėtų sienos kirtimo“ atvejų – tai yra 13 proc. mažiau nei per 2019 metus. FRONTEX, nurodė, kad šis skaičius yra mažiausias nuo 2013 metų ir kad tokią padėtį daugiausia nulėmė suvaržymai, įvesti siekiant apriboti koronaviruso plitimą.
Agentūros duomenys atspindi bandymus patekti į ES teritoriją, o ne žmonių skaičių, nes tas pats asmuo gali pamėginti kirsti sieną kelis kartus ir įvairiose vietose.
2015 metais į Europą atvykus gerokai daugiau nei 1 mln. žmonių – daugiausia nuo karo Sirijoje ir Irake bėgančių asmenų – ES įsiplieskė viena rimčiausių politinių krizių.
Nepaisant fakto, kad nuo to laiko skaičiai reikšmingai sumažėjo, 27 valstybių narių blokas vis dar nesutaria, kurios šalys turėtų prisiimti atsakomybę už atvykėlius, taip pat ar kitos ES šalys turėtų būti įpareigotos padėti daugiausiai migrantų priimančioms valstybėms.
Praėjusiais metais dauguma Europą mėginusių pasiekti asmenų buvo sirai, kiek mažiau buvo tunisiečių, alžyriečių ir marokiečių. Daugiau nei 80 proc. šių migrantų buvo vyrai.
Bandymų patekti į ES teritoriją per Viduržemio jūros rytinę dalį – dažniausiai išvykstant iš Turkijos į Graikijos salas – sumažėjo trimis ketvirtadaliais iki maždaug 20 tūkstančių. FRONTEX duomenimis, iš Šiaurės Afrikos į Ispaniją per Viduržemio jūrą atvykstančių asmenų sumažėjo beveik trečdaliu iki 17 tūkstančių.
Tuo metu atvykimo atvejų iš Šiaurės Afrikos šalių per Viduržemio jūros centrinę dalį, dažniausiai atvykstant į Italiją ar Maltą, skaičius beveik patrigubėjo iki 35 600 – taigi, šis migrantų maršrutas tapo judriausiu Europoje, nurodė agentūra.
Bandymų atvykti iš Vakarų Afrikos į Atlanto vandenyne esančias Ispanijai priklausančias Kanarų salas skaičius per metus išaugo aštuonis kartus ir pasiekė 22 600. Tai aukščiausias jų lygis nuo 2009 metų, kuomet FRONTEX pradėjo kaupti tokius duomenis.
