Ši moteris, kaip ir dešimtys tūkstančių ukrainiečių šiomis dienomis paskubomis traukiasi iš Rusijos atakuojamos ir bombarduojamos Ukrainos. Daugelis jų dešimtis valandų praleidžia spūstyse, kol pasiekia Lenkijos pasienio punktus. Į Lenkiją vyksta daugiausia moterys ir vaikai, o kai kurie ukrainiečiai vyrai keliauja priešinga kryptimi – palikę darbus Europoje, grįžta ginti savo šalies.
Išvyksta daugiausia moterys ir vaikai
15min žurnalistės penktadienio popietę pasitiko sieną kertančius ukrainiečius Lenkijos Krakovieco pasienio punkte. Jis nuo Lvovo nutolęs apie 80 kilometrų. Tačiau kalbintos jaunos moters kelionė nuo šio didžiausio vakarų Ukrainos miesto užtruko beveik parą.
Ženia pasakoja palikusi namus su visa šeima kartu su vyru dar ketvirtadienio vakarą. Tačiau sieną kirto tik trise – vyrui teko apsisukti ir grįžti namo. Nuo ketvirtadienio šaukiamo 18-60metų amžiaus Ukrainos piliečiai vyrai iš šalies neišleidžiami, paskelbta visuotinė mobilizacija.
Tad Ženios vyras greičiausiai netrukus sulauks šaukimo.
„Važiuosiu į Varšuvą. O ten nežinau. Ten ir matysiu, kas bus. Nieko nežinau, neturiu ten jokių artimųjų. Lenkijos pareigūnai klausė, ar važiuojate trims mėnesiams? Tai tikiuosi, kad ne“, – išsekusiu balsu apie dar laukiančią nežinią kalbėjo moteris.
Kai kurioms moterims tenka vietoje, pasienio kamščiuose, ieškotis, kas galėtų priimti su vaikais į laisvesnį automobilį.
Kaip 15min pasakojo daugelis Lenkijos pasienyje kalbintų ukrainiečių – dėl apgręžiamų ir nepraleidžiamų vyrų Ukrainos pusėje procedūros užtrunka gerokai ilgiau, dalis žmonių blaškosi, bandydami iš naujo persiplanuoti savo keliones. Kai kurioms moterims tenka vietoje, pasienio kamščiuose, ieškotis, kas galėtų priimti su vaikais į laisvesnį automobilį.
„Mes esame iš Ivano Frankivsko, o ji – iš Kijevo. Ne, mes ne giminės. Mes juos paėmėme jau pasienyje, nes mūsų vyrų neleido, tad automobilyje buvo laisvos vietos. O ši moteris su vaikais jau tris valandas laukė ten lauke“, – pasakojo 34-erių Ana.
Nedideliu automobiliu dvi moterys ir trys vaikai kirto sieną po beveik 20 valandų laukimo pasienyje. Pati Anos kelionė iš Ivano Frankivsko užtruko penkias valandas, o jos pakeleivei iš Kijevo – dešimt valandų.
Šioms moterims su mažais vaikais tai tik dalis kelio – viena ketina autobusu iš Lenkijos pasiekti Čekiją, kita savo automobiliu – artimuosius Italijoje.
„Tai labai didelė nelaimė. Ivano Frankivskas yra Vakarų Ukrainos miestas. Ten penktą ryto buvo bombardavimai, apšaudymai. Mano vyras ten liko, turi maisto atsargų gal savaitei. O man atrodo, kad šis karas gali tęstis ir metus ar dvejus, kol jie (Rusija, - red.) visos Ukrainos neperims. Mes nežinome, ką daryti“, – kalbėjo Ana.
Moterų manta – keli nedideli lagaminai. O berniukas rankoje tvirtai laiko narvelį su žiurkėnu.
Ukrainiečiai iš visos Europos važiuoja parsivežti artimųjų
Nors Ukrainos pusėje prie Lenkijos sienos susidarę didžiuliai kamščiai ir žmonėms tenka laukti juose dešimtis valandų, tačiau Lenkijos pusėje Krakoviece automobilių judėjimo beveik nėra. Čia lūkuriuoja kelios dešimtys automobilių, kuriais skirtingose Europos šalyse dirbantieji ukrainiečiai atvykę pasitikti ir parsigabenti iš Ukrainos besitraukiančių artimųjų.
„Mes iš Ukrainos. Gyvenu ir dirbu Lietuvoje. Atvažiavau į pasienį pasitikti savo žmonos. Ji iš Ukrainos gilumos keliauja į čia jau trečia para. Kelias baisus, ilgas, sunkus. Noriu pasiimti ją Lietuvon, kad būtų su manimi, nes Ukrainoje vyksta labai pavojingi apšaudymai, labai kritiška situacija. Esu dėkingas Lietuvai, kad mus geranoriškai priima,“ – 15min penktadienio popietę Lenkijos pasienyje sakė Aleksandras.
Kai kurie savo artimųjų čia laukia jau pusę paros. Automobilių srautas iš anapus – Ukrainos pusės juda labai vangiai, vos po vieną kitą automobilį kas dešimt, penkiolika minučių.
„Juk žadėjo, kad pabėgėlius su duona ir druska pasitiks, tai kur visa tai“, – piktinasi automobilyje sėdintis jaunas augalotas vyras. Jis nenori prisistatyti ir atvirauti, teprasitaria, jog yra ukrainietis ir gyvena Lenkijoje, atvyko čia taip pat pasitikti savo giminių.
Iš Vokietijos automobiliu į Krakoviecą atvažiavusi moteris mums bekalbant su kitais pašnekovais pratrūksta emocijomis ir ima balsu peikti Lenkijos pareigūnus: „Kodėl taip tyčiojasi iš žmonių? Ten vaikai, moterys nevalgę, nemiegoję, pervargę. Kiek galima laukti? Aš čia jau šešias valandas laukiu savo motinos, kuri ten toje eilėje užstrigus!“.
-
Keli šimtai ukrainiečių pabėgėlių praleido naktį Lenkijos geležinkelio stotyje
-
Pabėgėlių iš Ukrainos Lietuvoje dar nėra, priimti pasirengta 10 tūkst. žmonių
-
Nuo karo bėgantiems ukrainiečiams nebus privaloma prašyti prieglobsčio
-
Viceministras: jei nepajėgsime priimti Ukrainos pabėgėlių, gali būti įvesta Lenkijos sienos kontrolė
-
Lenkijos žiniasklaida: neoficialiais duomenimis, pabėgėlių iš Ukrainos gali būti ir 5 mln.
Kiti vos kirtusieji sieną bando įsiaudrinusią moterį raminti – juk išvykti norinčiųjų labai daug, keliai labai prasti, dokumentų patikra užtrunka, nors kai kurios procedūros ir supaprastintos.
20-metis ekonomikos studentas Pavelas, taip pat atvažiavęs iš Vokietijos, kantriai laukia galimybės apkabinti iš Ukrainos atvykstančią seserį jau nuo ketvirtadienio vakaro.
Jis sako bandęs pasienyje apsigyventi viešbutyje, tačiau visos apgyvendinimo vietos išpirktos. Užgultos ir netoli pasienio esančios Lenkijos degalinės, kai kuriose penktadienį nepavyko įsipilti degalų.
Pavelas sako naktį praleidęs už kelių kilometrų nuo Krakovieco Lenkijos įkurtame pabėgėlų registravimo centre ir turįs vilties, kad jau penktadienį pagaliau pavyks pamatyti seserį.
Kai kurie vyrai grįžta kovoti
Pavelas aiškina, kad pats nebūtų naudingas Ukrainos karinėms pajėgoms, nes niekuomet nėra laikęs ginklo rankose ir nesimokęs karybos pagrindų. Jis tikina galįs savo šaliai padėti žiniomis, taip pat rinkdamas ir platindamas informaciją įvairiomis kalbomis apie įvykius gimtojoje šalyje.
Vaikinas sako iš liudijimų žinąs, kad nemažas srautas ukrainiečių vyrų juda priešinga kryptimi – iš Europos į Ukrainą.
Ginsiu tėvynę. Aš pats buvau kariškis. Dabar jau pensininkas. Esu buvęs taikdariškoje misijoje Kosove, ir Sovietų sąjungoje dar tarnavęs. Turiu 28 metus karinės patirties
„Manau, kad dabar reikia aiškiai skirti, kas gali būti naudingas Ukrainai šiame kare kaip karys, o kas gali daugiau pakenkti. Manau, kad 18-19 metų jaunuoliai, niekuomet nelaikę ginklo, nenešioję uniformos, moterys be medicinos išsilavinimo, vaikai, senyvo amžiaus žmonės – juos reikia išvežti iš miestų. Nes dabar vyksta nuožmūs mūšiai miestuose, o mūsų Ukrainos kariams, matome, kad civilių gyventojų buvimas juose trukdo kariauti“, – aiškina Pavelas.
Šeštą dešimtį perkopęs Sergejus taip pat pasienin atvyko iš Vokietijos. Vyras sako ketinąs pasitikti iš Ukrainos atvykstančius artimuosius, o pats – iškart vykti į Ukrainą.
„Ginsiu tėvynę. Aš pats buvau kariškis. Dabar jau pensininkas. Esu buvęs taikdariškoje misijoje Kosove, ir Sovietų sąjungoje dar tarnavęs. Turiu 28 metus karinės patirties“, – sako Sergejus.
Vyras, kaip ir daugelis kitų kalbintų žmonių, neslepia nuoskaudos ir nusivylimo.
„Jaučiu nuoskaudą. Nes visi broliai, o padėti nėra kam. Žodžiais visi padeda... Iš tiesų daug padeda Baltijos šalys, Lenkija ir darbais, ir visa, kuo gali. Niekad negalvojom, kad taip gali būti, bet pasikeitė laikai. Niekas nenori paleisti Ukrainos, jos reikia Rusijai“, – sakė Sergejus.
Lenkijos pareigūnai ketvirtadienį skelbė, kad pasienyje su Ukraina gali būti susitelkę daugiau nei 30 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, Lenkijoje jau įrengti devyni pabėgėlių centrai, tačiau didesnė dalis ukrainiečių kol kas susitelkę pasienio postuose ir daugiausia vyksta pas aritmuosius ar pažįstamus Europoje.
