Sprendimas didinti mandatų skaičių priimtas atsižvelgiant į demografinius pokyčius valstybėse narėse. 15 papildomų vietų EP pasidalino 12 šalių. Daugiausiai – po dvi papildomas vietas – Parlamente gavo Prancūzija, Ispanija ir Nyderlandai.
Lietuvai ir toliau atstovaus vienuolika europarlamentarų. Tuo tarpu mūsų kaimynės Latvija ir Lenkija į EP šiais metais rinks vienu kandidatu daugiau, atitinkamai 9 ir 54 narius. Po vieną papildomą mandatą šiais metais taip pat gavo Austrija, Danija, Belgija, Suomija, Slovakija, Airija ir Slovėnija. Nė viena kita šalis, renkanti savo atstovą į EP, šiais metais nepraras turėtų vietų posėdžių salėje.
Vietų skaičius EP kiekvienai šaliai nustatomas prieš kiekvienus rinkimus. Pagal galiojančius ES teisės aktus, į EP gali būti renkama ne daugiau kaip 750 narių ir EP pirmininkas. Paskirstant vietas, atsižvelgiama į valstybių narių gyventojų skaičių, taip pat į būtinybę užtikrinti minimalų atstovavimą Europos piliečiams iš mažesnių šalių.
Nors EP vietų skaičius kiekvienai šaliai apskaičiuojamas pagal gyventojų skaičių, toks paskirstymo modelis su galimybe daryti politinio pobūdžio korekcijas yra šiek tiek palankesnis mažesnėms ES narėms. Pavyzdžiui, šioje EP kadencijoje Lietuva turi vos 3 vietomis mažiau nei Suomija ar Slovakija, nors šios valstybės pagal gyventojų skaičių yra beveik dvigubai didesnės už mūsų šalį.
Vis dėlto, Wouteris Wolfsas, Belgijos Leveno katalikiškojo universiteto Viešojo valdymo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas savo žinutėje socialiniame tinkle X teigė, kad Prancūzija, Belgija ir Lenkija yra didžiausios šio EP vietų perskirstymo laimėtojos, nes joms buvo skirtos „nebūtinos“ vietos, tam kad būtų užtikrintas mažėjantis atstovavimo proporcingumas.
Po vietų padidinimo ir perskirstymo, daugiausiai savo atstovų EP 2024-2029 m. kadencijoje turės Vokietija (96), Prancūzija (81), Italija (76) ir Ispanija (61), mažiausiai – Kipras (6), Liuksemburgas (6) ir Malta (6).
Kaip atrodys bendras vietų EP pasiskirstymas pagal šalis, galima pamatyti šioje lentelėje.
