Latvijoje registruoto portalo „Meduza“ tyrimų žurnalistas I.Golunovas buvo sulaikytas birželio 7 dieną Maskvoje. Tyrėjų teigimu, jo kuprinėje ir namuose rasta narkotinių medžiagų, kurias 36 metų amžiaus žurnalistas ketino parduoti. Jo šalininkai ir advokatai tikina, kad įkalčiai – sufabrikuoti, siekiant nubausti jį už jo tiriamąją veiklą.
Be to, žurnalistas tikino, kad sulaikytas jis buvo sumuštas, tačiau jam nebuvo suteikta reikalinga medicininė pagalba.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, organizacijos „Freedom House“ Vilniaus biuro direktorius Vytis Jurkonis 15min teigė, kad pakišti narkotikai – viena iš visuomenės įsiūčio priežasčių.
„Tai nėra itin nauja praktika, galbūt tik naujai išnaudojama prieš žurnalistą. Dėl panašių kaltinimų buvo įkalintas organizacijos „Memorial“ vadovas Čečėnijoje Ojubas Titijevas.
Be to, narkotikų pakišinėjimas yra tarp rusų pareigūnų pakankamai įsigalėjusi praktika: jie tokiu būdu gaudo aukas ir užsidirba pinigus. Akivaizdu, kad su dabartinėmis valdžios struktūromis bet kuris Rusijos pilietis gali pakliūti į panašią situaciją“, – sakė politologas.
Įsijungė ir žiniasklaida
Pirmadienį trys didieji rusų verslo laikraščiai „Kommersant“, „Vedomosti“ ir RBK pademonstravo solidarumą I.Golunovui – paskelbė bendrą vedamąjį su antrašte: „Aš esu/Mes esame Ivanas Golunovas“. Vedamajame buvo raginama atlikti skaidrų šio žurnalisto bylos tyrimą.
Pasak V.Jurkonio, tokio solidarumo priežastis – I.Golunovo gelbėjimo epicentre buvę svarbūs žmonės, sugebėję įtikinti kolegas iš kitų žiniasklaidos priemonių.
„Tačiau to nereikėtų absoliutinti, nes iš („Meduzos“ redaktorių – red.) Ivano Kolpakovo ir Galinos Timčenko pareiškimų išlaisvinus žurnalistą matėme, kad jie grįžo prie įprastinės pozicijos: išreiškė padėką už paramą Golunovui, bet paskelbė, kad nedalyvaus šiandien vykusioje akcijoje. Tai rodo, kad, deja, šis masinis solidarumas – vienetinis ir pakankamai ribotas“, – 15min sakė politologas.
V.Jurkonio teigimu, vis dėlto, I.Golunovo istorija – atsakas skeptikams, tikinantiems, kad nei tarptautinis, nei vietinis solidarumas nieko nereiškia. „Solidarumas gali būti labai stiprus ir labai reikšmingas bei pakeisti net visą bylos eigą“, – pridūrė jis.
Anot politologo, labai svarbu, kad pilietinė visuomenė išnaudotų šią energiją ir neleistų valdžiai atsikvėpti. Naujausia Kremliaus auka tapo nesisteminės opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas: represijų sulaukė už tai, kad vedė tiesioginę transliaciją, kurios metu ragino dalyvauti proteste.
TAIP PAT SKAITYKITE: Laida – Vilniuje, bausmė – Rusijoje: nuteista A.Navalno protestus nušvietusi žurnalistė
„Rusijoje yra bent keletas šimtų politinių kalinių. Deja, jiems dėmesio tiek, kiek Golunovui, nebuvo skirta. Tačiau jei jo istorija galėtų atkreipti Rusijos piliečių ir tarptautinės bendruomenės dėmesį į įsigalėjusį valdžios savivaliavimą, jei tai leistų patikėti, kad tokiomis priemonėmis galima reikalauti teisingumo, ir kad tai gali atnešti teigiamų padarinių, visa tai reikėtų tęsti“, – tikino V.Jurkonis.
Garsus rusų žurnalistas Arkadijus Babčenka, šiuo metu gavęs prieglobstį Ukrainoje, taip pat atkreipė dėmesį į kur kas ramesnę Rusijos pilietinės visuomenės reakciją kitų politinių kalinių atžvilgiu.
„Stebėdamas pergalės šventimą noriu užduoti vieną klausimą. Tai jūs, b***ės, galėjote išlaisvinti Sencovą. Baluchą. Jūreivius. Krymo totorius. Tam reikėjo eiti į piketus ir laikraščiams publikuoti antraštę pavadinimu: „Aš/Mes Olegas Sencovas“. Galėjote. Bet nedarėte. Ir nedarote“, –feisbuke rašė žurnalistas.
Ukrainiečių režisierius buvo įkalintas prieš penkerius metus pateikus kaltinimus planuojant surengti teroristinį išpuolį Rusijos okupuotame Kryme. Tarptautinė bendruomenė jo įkalinimą laiko politinio susidorojimo priemone.
Laukia represijos
Panaikinus kaltinimus I.Golunovas į laisvę buvo išleistas antradienį vakare. Vis dėlto, trečiadienį Maskvoje vyko taikios eitynės, kurių metu buvo sulaikyta per 400 žmonių, įskaitant opozicijos lyderį A.Navalną.
Pasak V.Jurkonio, Rusijoje valdžia visada reaguoja į tokias solidarumo akcijas: represijomis, suėmimais, baudomis.
„Panašu, kad bus atakuojama „Meduzos“ redakcija, vadovybė, vėl įsitraukiama į žaidimą „skaldyk ir valdyk“, kai visas dėmesys bus skiriamas kritikuoti „Meduzą“, o ne Kremlių ir jo represijas. Tai – neigiamas šios sėkmės istorijos padarinys“, – 15min sakė politologas.
Ar galėjo solidarumą dėl I.Golunovo įkvėpti pastarųjų savaičių protestai Jekaterinburge dėl bažnyčios parke statybų ir dėl sąvartyno įrengimo Archangelske? V.Jurkonis mano, kad taip. Tačiau tai – ne vieninteliai rusus įkvėpę protestai.
TAIP PAT SKAITYKITE: Andrejus Percevas: rusai nebebijo protestuoti
„Protestai vyksta ne tik šiemet, pernai išsiplėtė jų geografija: jie vyksta ne tik Maskvoje ar Sankt Peterburge, matėme masinius protestus tokiame regione kaip Ingušija. Matėme, kad į gatves išeina daug jaunų žmonių, paauglių, kurie anksčiau fiziškai negalėjo būti pilietiškai ar politiškai angažuoti“, – tikino VU TSPMI dėstytojas.
„Tačiau jokio pilietinio aktyvumo pavasario skelbti nereikėtų: energija yra, bet lygiagrečiai vyksta represijos“, – mano V.Jurkonis.
