„Aš gimiau kažkokioje keistoje šalyje, pasą šitos šalies į snukį metė man“, – dainuoja Artiomas Monogarovas, sceniniu slapyvardžiu ArteMon. Jo kūrybos dainoje toliau skamba mintys, kaip visi Europos Sąjungoje „bijo didžiosios Rusijos“ ir kaip jis nori grįžti į tėvynę.
Poproką grojančio A.Monogarovo puslapyje feisbuke nurodyta, kad jo gimtasis miestas yra Vilnius. Tačiau jo dainoje skamba nostalgiškos gaidos ir Rusijos ilgesys.
„Aš noriu pabėgti, aš pavargau, pasiimk mane, tėvyne motina. (…) Aš myliu ne savo šalį, o Rusiją, kurioje sapnuose aš gyvenu“, – taip skamba ArteMon ir grupės „Utopija“ daina, kuri į socialinį tinklą „Youtube“ buvo įkelta pernai lapkritį.
Jo „Youtube“ paskyroje, be šitos, yra tik dar viena daina, tačiau iš gitarų nuotraukų gausos jo feisbuke panašu, kad vaikinas tikrai myli muziką. Didžiuojasi jis ir nuotrauka su dainininku Marijumi Mikutavičiumi, kurį, matyt, pagavo ir nusifotografavo su juo viename Vilniaus barų. Nuotrauką lydi parašas: „Geriam su dėde Marenka“.
Kad muzikantas ilgisi Rusijos, matyti ir iš to, kokioms virtualioms grupėms jis priklauso. Tarp jų yra tokių: „Rusija“ (РОССИЯ), „Rusiškojo Pabaltijo balsas“ (Голос Русской Прибалтики), „Rusiškas klubas“ (РУССКИЙ КЛУБ) ir pan.
A.Monogarovas savo profilyje yra pasidalinęs kadru iš Krašto apsaugos ministerijos puslapio, iš kurio aišku, kad vaikinas nėra tarp šauktinių. Prie kadro jis parašęs: „Tai dėl to, kad aš okupantas“? („Это потому что я оккупант?“)
Feisbuke tarp draugų jis turi Aleksandrą Dolženką.
Tiesa, bendrų vaikinų nuotraukų rasti nepavyko. O vienas stop kadras liudija, kad tarp jų yra perbėgusi juoda katė.
Pokalbis tarp vaikinų:
A.Dolženka: „Ka**če, geriau jau man su tavimi nekalbėti, nuotaika sugedo :D“
A.Monogarovas: „Oj, viskas, nerašyk man daugiau :D“
Prie šio kadro A.Monogarovas yra parašęs: „Pasikalbėjome su „teroristu“ kaip du... Na, jūs supratote“. Po šiuo kadru vaikinai taip pat apsižodžiauja, A.Monogarovas išvadina A.Dolženką modžahedu.
Kaip anksčiau rašė 15min.lt, A.Dolženka yra organizacijos „Karas ir taika“ – paramos Donbasui institucijos – atstovas.
„Už tūkstančio kilometrų nuo mūsų vykdomas genocidas, žūsta mūsų tauta, rusai. Jeigu norite kuo nors padėti, išgelbėti gyvybes, pagelbėti broliškai tautai, tai veikite“, – praėjusių metų vasarą viešai rašė „Karas ir taika“ puslapio administratoriai.
A.Dolženkos puslapyje feisbuke gausu įrašų, fotomontažų, iš kurių yra akivaizdu, kad vaikinas palaiko Vladimiro Putino režimą. Pavyzdžiui, palaikymą Donbasui atspindi memas „Je suis Donbass“.
Priminsime, kad ši frazė išpopuliarėjo ir mutavo po to, kai prancūzų satyrinį savaitraštį „Charlie Hebdo“ užpuolė teroristai. Tuomet prasidėjo palaikymo akcija „Je suis Charlie“. A.Dolženkos puslapyje yra ir kitas memas, kuriame rašoma „Je ne suis pas Charlie“ („Aš nesu Charlie“).
Kitas montažas vaizduoja Vladimirą Putiną, Dmitrijų Medvedevą ir kitus valdžios pareigūnus kaip didvyrius. Montažas feisbuke publikuojamas su prierašu „Mūsų laikų didvyriai“ ir „feeling proud“ („didžiuojuosi“).
Jo profilyje yra daug nuotraukų iš Volgogrado. Prie kai kurių yra užrašas „Tėvynė motina“. O štai, pavyzdžiui, prie paminklo Leninui vaikinas parašęs „Leninas gyveno, Leninas gyvena, Leninas gyvens!“
A.Dolženkos feisbuko draugų sąraše, kaip beje, ir A.Monogarovo, yra Seras Galickis (Ser Galickij). Iš jo profilio taip pat matyti, kad savo namais jis laiko ne Lietuvą, o Rusiją.
Jo profilyje taip pat yra memas „Je suis Donbass“, gausu nuotraukų ar fotomontažų su Georgijaus juostelėmis, montažų, pajuokiančių Lietuvą, Vakarus ar vakarietiškas vertybes. Pavyzdžiui:
Būti rusu – nusikaltimas?
Panaršius po jau aprašytų vaikinų profilius rusiškame socialiniame tinkle „Vkontakte“, pasidaro akivaizdu, kad jis yra kur kas populiaresnis nei feisbukas.
Be to, ką jau matėme A.Monogarovo feisbuke, „Vkontakte“ randame ir daugiau informacijos apie jį ir jo kūrybos. Pavyzdžiui, šis eilėraštis apie fašistinę Lietuvą:
Eilėraščio, parašyto 2014 metais, pažodinis vertimas:
Apie fašistinę Lietuvą, kurioje aš neatsargiai gimiau. Įsiskaudo. Užvirė. Pasirašė:
Marazmas stiprėja ir demokratija transliuoja,
Kad teisė į laisvą žodį mums neatimta.
Bet rusofobai sutartinai spiegia,
Kad mes – priešai tautos ir šalies.
Kaip smagu gyventi laisvoje sostinėje,
Kaip smagu būti rusu šiais laikais!
Ir matyti šituos ped***stiškus veidus,
Kurie purvą ant mūsų vėl pila.
Būti rusu dabar yra nusikaltimas,
Galbūt, mus šaudyti pradės,
Ir vardan savo protėvių nacių iš naujo
Su svastikomis karą mums paskelbs.
Bet tegul žino kiekvienas iš rusofobų bandos,
Istorijoje buvo 45-ieji metai.
Daug fašistų žemėje nuo tų laikų be karstų guli.
Fašistų daug dar į ją atsiguls.
