Keturių vaikų tėvas B.Ivanišvilis premjeru tapo jo partijai „Gruzijos svajonė“ spalį laimėjus rinkimus ir įveikus prezidento Michailo Saakašvilio partiją. Vienas turtingiausių gruzinų vos prieš metus apsisprendė žengti į politiką ir, anot „Forbes“, pardavė visą savo verslą, kurio didžioji dalis buvo sutelkta Rusijoje. „Forbes“ duomenimis, jis turtingiausių pasaulio žmonių sąraše užima 185 vietą.
Kalnakasio ir namų šeimininkės sūnus yra jauniausia savo tėvų atžala. Baigęs Tbilisio universitetą, 1984-ais jis išvyko į Maskvą, kurioje apgynė ekonomikos mokslų kandidato disertaciją. Privatizavimo metu Rusijoje jis kartu su savo partneriu Vitalijumi Malkinu pradėjo kalnakasybos ir metalurgijos verslą. Jie kartu įsteigė Rusijos kredito banką ir investavo į nekilnojamojo turto projektus.
Magnatas turi sukaupęs Pablo Picasso kolekciją, vertinamą milijardu dolerių.
2003-iaisiais magnatas sugrįžo į gimtinę ir ant kalno pasistatė įspūdingo dydžio dvarą, nuo kurios atsiveria nuostabi Tbilisio panorama. Buvęs verslininkas gyvena futuristinio stiliaus rūmuose, pastatytuose iš stiklo ir plieno.
Bėgant metams jis pardavė savo verslą ir gautas pajamas investavo į auksą, Rusijos ir JAV akcijas bei meno vertybes.
Anot „Forbes“, magnatas turi sukaupęs Pablo Picasso kolekciją, vertinamą milijardu dolerių. Tarp jo turimų kūrinių yra ir paveikslas „Dora Maar su katinu“, tapytas 1941-aisiais. Tai vienas brangiausių pasaulyje meno kūrinių. Jį B.Ivanišvilis 2006 metais už 95 mln. dolerių įsigijo „Sotheby’s“ aukcione.
Nepatiko M.Saakašvilis
Kaip pranešė „The Economist“, B.Ivanišvilis 2011 metų rudenį paskelbė ketinantis pasukti į politiką. Jis kritikavo prezidento Michailo Saakašvilio vykdomą politiką. Anot oligarcho, prezidentas turi monopolį valdžioje, nes opozicija vaidina tik pseudovaidmenį. Jis kontroliuoja žiniasklaidą, per mokesčių sistemą ir teismus diktuoja taisykles privačiam verslui. B.Ivanišvilis pareiškė, jog į politiką eina norėdamas apsaugoti savo tautiečius.
„Kodėl aš nusprendžiau eiti į politiką? Todėl, kad matau, jog griūva mano tėvynė, o kai prarandi tėvynę, niekas neturi kainos“, – buvo sakoma mažai su spauda bendraujančio B.Ivanišvilio laiške.
„Spiegel“ paklausus, kodėl taip nemėgdamas viešumos jis ryžosi pasukti į politiką, B.Ivanišvilis teigė: „Tokia mano filosofija: aš noriu likti visuomenės šešėlyje. Tačiau pastaraisiais metais pajutau vis daugiau ir daugiau spaudimo. Man teko rinktis: arba išvykti iš šalies, kuri man tampa vis pavojingesnė, arba imtis puolimo.“
„The Economist“ teigimu, tai buvo netikėtas posūkis, mat oligarchas, ilgą laiką gyvenęs Rusijoje, vengė viešo gyvenimo. Jis tyliai finansavo keletą projektų Gruzijoje, tarp jų – Gruzijos stačiatikių soboro statybas Tbilisyje ir teatrų, nacionalinių parkų bei medicinos klinikų įkūrimą. Jis neatpažįstamai pakeitė savo gimtąjį Čorvilos kaimą Sačcherio rajone, esantį šalies vakaruose. Tačiau, kaip skelbė žiniasklaida, net ir kolegoms Gruzijoje oligarchas išliko gana paslaptingu asmeniu.
 |
| Bidzina Ivanišvilis |
„New York Times“ skelbė, jog B.Ivanišvilis – nė iš tolo nepanašus į buvusius posovietinius lyderius. „Tai oligarchas – atsiskyrėlis, – rašė žurnalistė Ellen Barri, – Jis gyveno savo uždarame pasaulyje: veisė zebrus, užsiiminėjo joga ir rinko meno kūrinių kolekciją, kurios bendra vertė 1,3 mlrd. dolerių.“
Praėjus devyniems mėnesiams po rinkimų vis dar sunku pasakyti, kas iš tiesų yra paslaptingas premjero postą užėmęs asmuo ir kokie jo siekiai. Tiesa, pastebima, kad gyvenimas Gruzijoje nepablogėjo, policininkai kyšių vis dar neima, gatvės tebėra apšviestos, o tai kad padidėjo nedarbas, tėra normalus reiškinys pasikeitus vyriausybei.
Palygino su grafu Montekristu
Pats M.Saakašvilis B.Ivanišvilį yra palyginęs su Alexandre'o Dumas herojumi grafu Montekristu, kuris keršijo jį įkalinusiems veikėjams.
Žiniasklaida dar prieš rinkimus buvo paskelbusi du B.Ivanišvilio laiškus. Viename jų jis išrikiavo politikus ir žurnalistus, su kuriais neketina bendradarbiauti. Būtent tokiu būdu jis pradėjo savo politinę kampaniją, prieš tai dar paraginęs atsistatydinti vidaus reikalų ministrą Vano Merabašvilį.
Atsistatydinti dėl „totalinio valdžios monopolizavimo“ jis tuomet ragino ir patį prezidentą M.Saakašvilį: „Miša, sustok! Tu stovi ant bedugnės krašto! Aš tau duodu patarimą: atsistatydink!“ Pasaulį jis ragino nusigręžti nuo M.Saakašvilio, kuris, anot oligarcho, Gruzijoje nori tapti diktatoriumi, o interviu „Spiegel“ teigė pats esąs paskutinis laisvas vyras Gruzijoje.
„M.Saakašvilis nupirko vieną partiją po kitos. Tai pseudoopozicinės partijos. Net ir keli likę sąžiningi opozicijos politikai prarado piliečių pasitikėjimą. Esu paskutinis laisvas žmogus šioje šalyje. Turiu pinigų, tačiau svarbiausias kapitalas man yra žmonių pasitikėjimas“, – dėstė politikos naujokas.
Tarp savo politinių prioritetų B.Ivanišvilis vardijo norą likviduoti korupciją, išspręsti konfliktą su atskilusiomis nuo Abchazijos ir Pietų Osetijos provincijomis, sureguliuoti santykius su Kremliumi ir integruotis į Europos Sąjungą. Valdžios atstovai tuomet į Rusijos ir Gruzijos turtuolio kalbą atšovė užuomina, kad B.Ivanišvilis tikriausiai palaiko ryšius su Maskvos politikais.
Konfrontacija nedingo
Santykiai tarp prezidento ir premjero nepagerėjo iki šiol. Vos pradėjęs eiti premjero pareigas B. Ivanišvilis pareikalavo, kad prezidentas Michailas Saakašvilis atlaisvintų valstybės vadovo rezidenciją Tbilisyje. M.Saakašviliui jis siūlė persikelti į kanceliarijos pastatą, kuriame žadėjo skirti visą aukštą. Pasak premjero, „valstybei brangiai atsieina“ prezidento rūmų išlaikymas.
Premjeras neturi politinių ambicijų ateičiai, todėl yra atviras, nesistengia kalbėdamas rinkti žodžių. Jis pats buvo užsiminęs, kad ilgai politiko kėdės trinti neketina.
„Kai šalyje yra tiek daug pabėgėlių ir neturtingų žmonių, amoralu gyventi tokiuose rūmuose, todėl aš kreipiuosi į M.Saakašvilį, tegul jis juos atlaisvina, o sutaupytas lėšas bus galima skirti pabėgėlių ir neturtingų žmonių reikmėms“, – sakė premjeras. Jis pats patikino, kad nesinaudos prezidento rezidencija Tbilisyje, jei bus išrinktas prezidentu.
Gruzijos prezidento rezidencija yra Avlabaryje – istoriniame Tbilisio rajone. Rūmų statyba prasidėjo 2001 metais M.Saakašvilio iniciatyva ir baigėsi 2009 metais. Žiniasklaidos duomenimis, ji atsiėjo keliasdešimt milijonų dolerių.
Santykiai su M.Saakašviliu dar labiau pašlijo, kai keturi prezidento partijos nariai šių metų gegužę buvo suimti juos įtarus korupcija.
Pasireiškia nepatyrimas
B.Ivanišvilio bandymas užmegzti ryšius su aukštais Vakarų atstovais nebuvo itin sklandus. Pernai birželį tuomet pareigų dar nėjęs B.Ivanišvilis kategoriškai atsisakė kitų opozicionierių draugijoje Tbilisyje susitikti su valstybės sekretore Hillary Clinton. Jis užsispyrė ir pageidavo susitikti su ja akis į akį. Anot politikos ekspertų, B.Ivanišvilis yra naujokas, kartais visiškai nenuspėjamas, tačiau jis stengiasi mokytis iš savo klaidų ir klauso patarimų.
Pasak padėjėjų, dabar B.Ivanišvilis bendrauja su JAV ambasadoriumi Tbilisyje, kartais net dukart per dieną. Jis neketina atsisakyti glaudžių ryšių su JAV ir siekio įstoti į NATO.
Tiek oponentai, tiek rėmėjai sutaria dėl vieno dalyko – B.Ivanišvilis yra politiškai neutralus. Vienas jo artimos aplinkos žmonių užsiminė, kad premjeras neturi politinių ambicijų ateičiai, todėl yra atviras, nesistengia kalbėdamas rinkti žodžių. Jis pats buvo užsiminęs, kad ilgai politiko kėdės trinti neketina ir postą paliks netrukus po to, kai rudenį baigsis M.Saakašvilio kadencija. Neatrodo, jog viešumos ilgą laiką vengęs B.Ivanišvilis būtų itin patenkintas savo atliekamu vaidmeniu.
