Pirmą kartą į Mianmarą atvykusį 80 metų pontifiką oro uoste pasitiko vaikai iš skirtingų šalies etninių grupių, įteikę jam gėlių.
Pranciškų taip pat pasitiko iš skirtingų šalies kampelių į Jangoną atvykusios vienuolės baltais abitais ir minios tikinčiųjų, mojavusių vėliavėlėmis, kai popiežiaus automobilių kortežas važiavo pro Švedagono pagodą arkivyskupo rezidencijos link. Čia apsistos Katalikų Bažnyčios vadovas.
„Pamačiau popiežių... Taip džiaugiausi, kad net nesulaikiau ašarų! – naujienų agentūrai AFP sakė 48 metų Christina. – Jo veidas malonus ir šiltas... Jis čia atvyko vardan taikos.“
Tačiau šie džiugūs popiežiaus sutiktuvių vaizdai smarkiai kontrastavo su pagrindinės jo vizito temos rimtumu.
Iš 51 mln. Mianmaro gyventojų save katalikais laiko maždaug 700 tūkst. – kiek daugiau nei 1 proc. visos šalies populiacijos.
Ši Pranciškaus kelionė sulaukia itin didelio dėmesio dėl Mianmaro saugumo pajėgų vykdomos didelio masto operacijos prieš rohinjus, pradėtos po to, kai šios etninės mažumos kovotojai rugpjūtį atakavo policijos postus.
Šimtai tūkstančių rohinjų, bėgdami nuo persekiojimo, paliko Mianmarą ir įsikūrė stovyklose Bangladešo pietryčiuose, o Jungtinės Tautos paskelbė, kad šios etninės mažumos atžvilgiu taikomos brutalios priemonės prilygsta „etniniam valymui“.
Popiežiaus vizito darbotvarkė paskutinę minutę buvo pakeista ir vos atvykęs į Mianmarą jis susitiko su kariuomenės vadu.
Pastarasis patikino svečią, kad jo šalyje „nėra jokios diskriminacijos dėl religijos“.
„Mianmare visiškai nėra religinės diskriminacijos“, – rašoma kariuomenės vado pareiškime, paskelbtame jo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ po susitikimo su pontifiku.
Antradienį Pranciškus susitiks su Mianmaro faktine lydere Aung San Suu Kyi – Nobelio taikos premijos laureate, kurios šlovė kiek priblėso, jai susilaikius nuo viešos kritikos dėl rohinjų persekiojimo.
Vietos Bažnyčios lyderiai patarė pontifikui nevartoti termino „rohinjai“, kad Mianmare, kur dominuoja budistai, nepakurstytų įtampos.
Mianmaro kariuomenės ir vyriausybės atstovai nevadina jų šiuo vardu rohinjų, nes mano, jog taip suteiktų Rachinų valstijos musulmonams etninės mažumos statusą. Rohinjai yra itin nemėgstama Mianmaro visuomenės dalis, jiems nesuteikiama šalies pilietybė ir vyrauja nuomonė, kad jie yra neteisėti imigrantai bengalai.
Netrukus po to, kai išskrido iš Romos, popiežius pareiškė: „Prašau jūsų melstis kartu su manimi, kad šiems žmonėms mano buvimas ten taptų bendrystės ir vilties ženklu.“
Iš 51 mln. Mianmaro gyventojų save katalikais laiko maždaug 700 tūkst. – kiek daugiau nei 1 proc. visos šalies populiacijos.
Apie 200 tūkst. katalikų suplūdo į didžiausią šalies miestą Jangoną prieš trečiadienį numatytas mišias po atviru dangumi, po kurių pontifikas išvyks į Bangladešą.
„Žmonės atvyko iš skirtingų šalies kampelių, kad nors akies krašteliu pamatytų pontifiką, – sakė kajinų vienuolė Genevieve Mu. – Man labai gera ir labai didžiuojuosi mūsų katalikų bendruomene bei mūsų vyriausybe, sudariusia sąlygas įvykti šiam vizitui.“
Ketvirtadienį į Bangladešą atvyksiantis pontifikas čia planuoja susitikti su nedidele rohinjų grupele.
