Estijoje narkotikai nusineša daugybės jaunų žmonių gyvybes. Šioje šalyje perdozavę fentanilio kasmet žūsta daugiau žmonių nei jų žūsta keliuose.
Jaučiasi įstrigę
Marko beviltiškai bando atsikratyti savo priklausomybės. Leistis narkotikus jis pradėjo prieš septynerius metus, kai jam buvo 18. „Buvau jaunas ir kvailas. Pabandžiau narkotikų su savo draugais, kai buvau išgėręs. Man patiko ir netrukus juos jau vartojau kiekvieną dieną“, – pasakojo vaikinas.
Marko pavyko sumažinti narkotikų dozę – šiuo metu jis juos leidžiasi tris–keturis kartus per mėnesį. Tačiau vaikinui reikalinga kasdienė metadono dozė, kad jis galėtų susidoroti su narkotikų atsisakymo simptomais.
„1,5 metų buvau išvykęs iš Estijos ir narkotikų nevartojau. Tačiau jau pirmąją valandą po sugrįžimo čia ir vėl pajutau pagundą – ji kažkur mano galvoje ir negaliu jos iš ten ištraukti, – kalbėjo vaikinas. – Maniau, kad tik vieną kartą pabandysiu – tiesiog norėjau dar sykį juos pajausti. Tačiau nėra tokio dalyko kaip dar vieną kartą.“
Tai – viena dozė amfetamino. Tas pats kiekis – tai 37 dozės fentanilio. Šis mažas kiekis lengvai galėtų nužudyti daugiau nei dešimt žmonių.
Marko svajoja išsilaisvinti nuo narkotikų. „Turiu ir vėl išvykti iš Estijos. Tai vienintelis sprendimas“, – įsitikinęs jis.
Išgyvenimo stebuklas
Pirmą sykį fentanilis į Estiją atkeliavo maždaug prieš dešimt metų, kai trūko heroino. Priklausomybių centre Taline besigydantis Ragnaras BBC aiškino, kodėl šis narkotikas šioje šalyje labai prigijo. Šie narkotikai gali būti šimtus kartų stipresni nei heroinas. Jei sykį jų pabandai – kelio atgal nebėra.
„Žmonės, pripratę prie fentanilio, daugiau nebejaučia heroino. Heroinas nebeleidžia pajausti jokio efekto. Man jis atrodo beprasmis“, – kalbėjo Ragnaras.
Vaikino noras įveikti savo žalingą įprotį turi rimtą pagrindą. „Perdozavęs buvau apie 50 kartų, – pasakojo jis. – Nežinau, koks tai stebuklas. Kiekvienas perdozavimas reiškia mirtį. Bet atvykdavę greitosios pagalbos medikai vis išgelbėdavo mano gyvybę.“
Kaip rodo naujausi duomenys, Estijoje mirčių nuo perdozavimo atvejų – daugiausia visoje Europos Sąjungoje. Šis skaičius yra septynis kartus didesnis už vidurkį.
Estijos Teismo ekspertizės institute pasidaro akivaizdu, kodėl fentanilis gali būti toks mirtinas. Mažame inde įdėta mažiau nei pusė arbatinio šaukštelio karamelės spalvos miltelių.
„Tai – viena dozė amfetamino. Tas pats kiekis – tai 37 dozės fentanilio, – aiškino policijos atstovas Risto Kasemae. – Šis mažas kiekis lengvai galėtų nužudyti daugiau nei dešimt žmonių.“
Tačiau dozės stiprumas gali labai skirtis. Kai prekeiviai narkotikais maišo juos su kitomis medžiagomis, norėdami sumažinti jų stiprumą, klaidos gali turėti mirtinų pasekmių.
„Jie naudoja savo chemijos žinias ir stengiasi kaip išmanydami, nes nė vienas prekeivis narkotikais nenori, kad jo klientai mirtų. Tačiau tai įvyksta gan dažnai. Paruošti narkotikus taip, kad žmogus nuo jų apsineštų, bet nežūtų – nėra lengva“, – kalbėjo R.Kasemae.
Socialinės pasekmės
Fentanilis ne tik pražudo žmones, bet ir turi kitų socialinių pasekmių. Jis siejamas su vagystėmis ir smulkiais pažeidimais, šeimų žlugimais ir itin dideliu estų, užsikrėtusių ŽIV ir hepatitu, skaičiumi.
„Įnikimas į narkotikus turėjo didžiulių pasekmių mūsų visuomenei“, – teigia Kristina Joost, su šia problema susidurianti kiekvieną dieną. Ji vadovauja organizacijai Taline, į kurią atvykę narkomanai gali gauti naujų švirkštų ir taip sumažinti riziką užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis.
„Matome jau trečią kartą šeimų, priklausomų nuo kokių nors medžiagų. Dabar tai fentanilis, prieš dvi kartas tai buvo alkoholis, – kalbėjo moteris. – Tai siaubinga tiesa – narkomanai turi šeimas, kurios taip pat tampa priklausomos.“
Estijos Narkotikų monitoringo centro analitikė Katri Abel-Ollo sakė, kad Estijos valdžia vis dar neturi konkrečios strategijos, kovojant su perdozavimu narkotikais. Moteris pasisako už tai, kad narkomanai būtų mokomi atpažinti ir reaguoti į perdozavimą ir kad jiems namuose būtų leista turėti perdozavimo priešnuodžio, naloksono.
Europa „turėtų ruoštis“
Didysis klausimas, kurio nė vienas iš ekspertų Taline negali atsakyti – kodėl fentanilis taip prigijo būtent Estijoje, o ne kur nors kitur. Ir ar tai nėra tik laiko klausimas, kol šis narkotikas išpopuliarės ir kitose valstybėse.
„Mūsų kaimynė Rusija, todėl fentanilis čia taip greitai atkeliavo“, – kalbėjo K.Abel-Ollo. Bet kodėl, praėjus dešimčiai metų, didžioji dalis Estijos narkomanų vis dar yra rusų kilmės, paaiškinti sudėtingiau. Didžioji dalis teorijų primena anekdotus.
„Kalbama, kad estai mieliau renkasi uostomuosius narkotikus ar narkotikus tablečių pavidalu, o rusai mėgsta leistis narkotikus į venas, – pasakojo K.Abel-Ollo. – Teigiama, kad rusakalbiai pirmenybę teikia sunkiesiems narkotikams.“
Nepaisant bandymų kontrabanda nugabenti fentanilį į Suomiją ir Latviją, o taip pat ir Slovakiją bei Čekiją, šis narkotikas šiuo metu išlieka iš esmės Estijos problema.
Tačiau K.Abel-Ollo, stebinti, kaip auga fentanilio vartojimas, įspėja, kad Europa negali sau leisti prabangos būti nepasiruošusi tam, kad šis narkotikas atkeliaus ir į kitas šalis. „Tai taip mirtina, – teigia ji. – Manau, kad jie turėtų būti pasiruošę“.