Kremlių kritikavęs D.Voronenkovas, kuriam buvo suteikta Ukrainos pilietybė, buvo nušautas kovo 23 dieną Kijeve, prie viešbučio „Premier Palace“. D.Voronenkovą nužudė 28 metų Pavelas Paršovas, kuris ir pats mirė ligoninėje.
Po dviejų dienų D.Voronenkovas, lemtingą ketvirtadienį planavęs susitikti būtent su I.Ponomariovu, buvo palaidotas, o tuomet pastarasis ir pareiškė: „Ukrainos pareigūnai niekada nesuprato, kas buvo Voronenkovas, kodėl jis buvo čia ir koks vertingas jis buvo.“
„Voronenkovas turėjo itin daug žinių apie Putino režimą – apie tai, kaip veikia visas korupcinis ir pinigų plovimo aparatas, finansinius aukščiausių pareigūnų saitus. Jis buvo labai svarbus liudytojas“, – pridūrė I.Ponomariovas.
Negana to, anot jo, D.Voronenkovas ir pats norėjo pasidalinti žiniomis su tyrėjais, kadangi troško kad ir per atstumą kovoti su korupcija Rusijoje.
I.Ponomariovas „Kyiv Post“ teigė žinantis „dar kelis tokio pat rango kaip Voronenkovas vyrukus“, kurie neva yra pasiruošę atvykti į Ukrainą ir pasidalinti turima informacija. Kiti laukia, kol žlugs V.Putino režimas.
Tiesa, nušovus D.Voronenkovą – o pasidarbavo, Kijevo teigimu, Rusijos agentas – tie žmonės greičiausiai nedrįs išvykti iš Rusijos ir viešai kritikuoti Kremliaus.
Nužudymą užsakė buvęs generolas?
D.Voronenkovas 2011–2016 metais dirbo Valstybės Dūmoje, kur atstovavo Komunistų partijai. Jis rėmė teisės aktus, kuriais užsieniečiams buvo uždrausta turėti žiniasklaidos priemonių Rusijoje, jis kritikavo Maidaną Ukrainoje, jis balsavo už Krymo aneksiją.
Kritikuoti V.Putiną jis pradėjo ir į Ukrainą pabėgo tik tada, kai buvo paskelbtas įtariamuoju vienoje byloje dėl sukčiavimo. Be to, D.Voronenkovas rugsėjį nebuvo perrinktas į parlamentą ir prarado teisinę neliečiamybę.
Radikalus kairysis I.Ponomariovas 2014-aisiais buvo vienintelis Valstybės Dūmos deputatas, balsavęs prieš Krymo prijungimą prie Rusijos. Tiesa, jis pasisakė už pusiasalio nepriklausomybę.
I.Ponomariovas, kaip ir D.Voronenkovas, tik anksčiau, irgi pasirinko Ukrainą. Du rusai kovo 23-iąją turėjo susitikti „Premier Palace“.
Kaip teigė I.Ponomariovas, D.Voronenkovas norėjo patarimų, kaip jam parduoti turtą Rusijoje – tris butus ir prabangius automobilius. Taip pat – ką reiktų daryti, jei Interpolui išduotų tarptautinį jo arešto orderį.
I.Ponomariovo manymu, nužudymą užsakė buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FST) generolas Olegas Feoktistovas.
Bet buvo nušautas. I.Ponomariovo manymu, nužudymą užsakė buvęs Federalinės saugumo tarnybos (FST) generolas Olegas Feoktistovas. Pastarasis pernai esą ir sukurpė kaltinimus D.Voronenkovui.
„Kaltinimai buvo tokie absurdiški, kad generalinis prokuroras net tris kartus atmetė Feoktistovo prašymus pradėti bylą. Taip, kaltinu būtent Feoktistovą, kuris tiesiogiai užsakė žmogžudystę. Jam Voronenkovas buvo didžiausias priešas“, – teigė I.Ponomariovas.
Ar V.Putinas žinojo?
O.Feokistovas buvo ne paprastas FST generolas. Jis ėjo FST vidaus saugumo departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas, o jos pareigūnui leido tirti absoliučiai visų buvusios tarnybos atstovų veiklą. O.Feokistovas bendravo tiesiogiai su V.Putinu.
I.Ponomariovas konflikto tarp šio generolo ir D.Voronenkovo užuomazgas įžvelgia praėjusio dešimtmečio pradžioje Rusijoje kilusiame „Trijų banginių“ korupcijos skandale – tąkart po Federalinės narkotikų kontrolės (FNKT) tarnybos tyrimo buvo atleisti net 29 FST generolai.
Tarp atleistųjų buvo ir O.Feoktistovo mentorius. O D.Voronenkovas 2004-2007 metais dirbo FNKT tyrėju ir turėjo reikalų su „Trijų banginių“ byla.
O.Feoktistovas, regis, nusprendė keršyti. Pasak I.Ponomariovo, būtent jis dar 2007 metais buvo užsakęs D.Voronenkovo nužudymą – tąkart pastarasis išgyveno.
O.Feoktistovas – geras valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino, kuris yra vienas artimiausių V.Putino patikėtinių, draugas.
Pats D.Voronenkovas prieš mirtį duotame interviu Gordon.ua pats teigė, kad bylą prieš jį užsakė O.Feoktistovas ir kad jie nesutaria nuo 2007-ųjų.
FNKT, kur dirbo D.Voronenkovas, jau nebeegzistuoja, o buvęs tarnybos vadovas Aleksandras Bulbovas tais pačiais 2007 metais buvo suimtas dėl nelegalaus pokalbių klausymosi. A.Bulbovas tada dėl kaltinimų dūrė pirštu į O.Feoktistovą.
Manoma, kad O.Feoktistovas – geras valstybinės naftos kompanijos „Rosneft“ vadovo Igorio Sečino, kuris yra vienas artimiausių V.Putino patikėtinių, draugas.
Kovo pradžioje O.Feoktistovas prarado darbą „Rosneft“, kur dirbo apsaugos vadovu, ir, kaip pranešė „Vedomosti“, grįžo į „karo tarnybą“. Kur tiksliai – ar į kariuomenę, ar į FST, neaišku.
I.Ponomariovas mano, kad O.Feoktistovas palikęs „Rosneft“ nusprendė „imtis kažkokių veiksmų, kad įrodyti savo naudą Kremliui“. O šnekaus išdaviko D.Voronenkovo – naujo valstybės ir seno O.Feoktistovo priešo – eliminavimas – kaip tik toks veiksmas.
I.Ponomariovas neabejoja, kad būtent O.Feoktistovas organizavo D.Voronenkovo nužudymą, o jam padėjo FST. Tai, anot buvusio parlamentaro, reiškia, kad V.Putinas žinojo apie tokius planus ir jiems pritarė.
„Aš turiu vienintelį klausimą: ar jis (O.Feoktistovas, – red.) Vladimirui Putinui paskambino po šūvių ar prieš juos?“ – teigė I.Ponomariovas.
Viešas signalas išdavikams
Sausį Rusijos dienraštis „Kommersant“ skelbė, kad D.Voronenkovas pradėjo duoti parodymus byloje dėl kaltinimų nuverstajam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui. Įtariama, kad jis paprašė Rusijos atsiųsti karius į kaimyninę šalį.
Pasak I.Ponomariovo, tada D.Voronenkovas tapo Kremliaus šmeižto kampanijos taikiniu. Šios kampanijos kulminacija tapo V.Putino patikėtinio Vladislavo Surkovo žodžiai, esą D.Voronenkovas yra „kažkoks vyrukas musės veidu“.
V.Surkovo ir D.Voronenkovo žmonos – artimos draugės. Denisas įsiuto: „Ar tai aš musės veidu? Gerai, aš jiems dabar parodysiu.“
D.Voronenkovas iš Ukrainos iškart pradėjo daug dažniau ir viešiau kritikuoti režimą Kremliuje – jis vos spėjo dalinti interviu.
D.Voronenkovas iš Ukrainos iškart pradėjo daug dažniau ir viešiau kritikuoti režimą Kremliuje – jis vos spėjo dalinti interviu.
Ir taip, regis, pasirašė sau mirties nuosprendį. D.Voronenkovo nužudymas buvo užfiksuotas dviem stebėjimo kamerų rakursais, o I.Ponomariovas neabejoja, kad kuo viešesnio nusikaltimo norėjo būtent Kremlius.
„Tai buvo perspėjimas: štai kas nutinka išdavikams. Smūgis buvo labai profesionalus“, – tvirtino I.Ponomariovas.
Norėjo nubausti „korumpuotus šunsnukius“
Anot šio ruso, D.Voronenkovas itin daug žinojo apie tai, kas yra kas Rusijoje, be to, ukrainiečiams galėjo išsamiai papasakoti, kaip į Ukrainą gabenama kontrabanda.
„Jis buvo puikiai susipažinęs su aukšto rango FST generolų verslo interesais. Korupcija, pinigų plovimas, kontrabanda – juk Denisas dirbo Dūmos saugumo ir kovos su korupcija komitete. Tai buvo jau sritis.
Ukrainiečiai galėjo iš jo išsiaiškinti, kaip organizuojami prekybos srautai, kas juos prižiūri, kurie bankai įsivėlę. Bet Ukrainos saugumiečiai to nesuprato“, – sako I.Ponomariovas.
O V.Putino logika, pasak I.Ponomariovo, paprasta – išdavikai turi būti eliminuojami, kitaip tariant, nužudomi. Taip, kaip buvęs FST agentas Aleksandras Litvinenka, kuris 2006 metais buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu Londone. Mįslingai mirė ir daugiau režimą neva išdavusių kritikų.
„Aš irgi esu tik dar vienas Litvinenka. Putino sistemai visiškai nepriimtini rusai, kurie pereina į priešingą pusę ir kuriems gerai sekasi. O nužudymų užsakovus Putinas dangsto“, – aiškino I.Ponomariovas.
D.Voronenkovas su kolega svarstė galimybę persikraustyti į Ameriką ar Vakarų Europą.
Tačiau pasirinko Ukrainą – ne tik dėl to, kad prastai kalba angliškai, bet ir norėdamas „profesionaliai nubausti korumpuotus šunsnukius“.
Korupcija Ukrainoje – visuose lygiuose
I.Ponomariovas ragina nesmerkti D.Voronenkovo už ilgai proputiniškas pažiūras: „Deputatai Rusijoje specialiai siaurina požiūrį. Jie sau sako: „Mes atsakingi už tai ir tai. Jei Putinas nuspręs eiti kariauti, mes esame sistemos dalis. Tai ne mūsų sprendimas. Tai ne mūsų karas.“ Voronenkovas buvo būtent toks. Jis tiesiog žaidė pagal taisykles.“
Pats buvęs Valstybės Dūmos narys teigia, kad pritaria buvusiam oligarchui, daug metų už grotų praleidusiam Michailui Chodorkovskiui, kuris bando įtikinti V.Putiną pasitraukti mainais į garantuojamą neliečiamybę.
I.Ponomariovas: „Prašau, prezidente, išeikite į pensiją. Nupirksime jums salą Ramiajame vandenyne ir atvešime pačias geriausias moteris.“
„Prašau, prezidente, išeikite į pensiją. Nupirksime jums salą Ramiajame vandenyne ir atvešime pačias geriausias moteris.
Putinas dabar yra savo paties sistemos – vergų laivo – įkaitas. Jis neturi kur eiti. Jis nepasitiki Vakarais. Jis visų bijo, jį kamuoja paranoja“, – sako I.Ponomariovas.
Tiesa, jo manymu, Rusija „po Putino“ turi daugiau galimybių atsitiesti negu Ukraina. I.Ponomariovas – labai blogos nuomonės apie situaciją Ukrainoje.
„Rusijoje korupcija centralizuota, o Ukrainoje niekas niekam nevadovauja. Čia korupcija nėra sisteminė, jos yra visuose lygiuose. Prezidentas nevaldo teismų, bet juos valdo pinigai. Ukrainoje padėtis blogesnė, nes Rusijoje daugiau nacionalizmo.
Rusijoje turime motinas, bet turime ir „Motiną Rusiją“. Ukrainiečiai neturi „Motinos Ukrainos“ – jie turi savo mamas ir namus. Todėl politikai aukojasi ne dėl tautos, o dėl savo piniginės. Jiems Ukraina reikalinga išplėšimui.
Jie nenori, kad šalį išplėštų rusai. Jie nenori, kad šalį išplėštų europiečiai. Jie nenori, kad šalį išplėštų amerikiečiai. Jie nori patys nusiaubti Ukrainą“, – dėstė I.Ponomariovas.
