Sprendimas gali būti atidėtas iki kitos savaitės.
Spekuliacijos, kad istorinis kaltinimasis aktas buvusiam prezidentui gali būti neišvengiamas, auga nuo tada, kai pats D.Trumpas paskelbė, kad tikisi būti suimtas.
Tačiau, kaip keliems JAV leidiniams pranešė neįvardyti teisėsaugos pareigūnai, nenurodydami priežasties, trečiadienį turėjęs įvykti didžiosios prisiekusiųjų žiuri posėdis buvo atšauktas. Visgi laikraštis „The New York Times“ nurodė, kad tokie nesklandumai nėra neįprasti.
Niujorke, kur prie Trampo bokšto (angl. Trump Tower) buvo pastatytos barikados ir paskelbta aukšta policijos parengtis, dėl tikėtino kaltinamojo nuosprendžio jau kelias dienas tvyro įtampa. Aukščiausią tašką ji pasiekė antradienį, D.Trumpui pareiškus, kad tądien bus suimtas, nors tai neįvyko.
Didžioji žiuri paprastai posėdžiauja ir ketvirtadieniais, tačiau portalas „Insider“, kuris pranešė apie atšauktą posėdį, citavo vieną šaltinį, teigusį, jog tikėtina, kad šią savaitę ji nebesusirinks. Taigi anksčiausiai sprendimas gali būti priimtas pirmadienį.
Jei ji galiausiai nuspręstų D.Trumpą apkaltinti, 76-erių respublikonas taptų pirmuoju buvusiu ar esamu prezidentu, kuriam būtų pareikšti kaltinimai nusikaltimu.
Šis precedento neturintis žingsnis sukeltų platų rezonansą per 2024-ųjų prezidento rinkimų kampaniją, kurioje D.Trumpas sieks susigrąžinti postą. Be to, buvusiam JAV lyderiui gresia būti suimtam, užregistruotam duomenų bazėje ir galbūt surakintam antrankiais.
„The New York Times“ pranešė, kad pats D.Trumpas palankiai vertina idėją pasirodyti prieš kameras per procedūrą, kuomet teisėsaugos pareigūnai priešais žiniasklaidos atstovus išsiveda suimtąjį.
Manhatano apygardos prokuroras Alvinas Braggas greičiausiai nori išvengti bet kokio spektaklio, galinčio išprovokuoti D.Trumpo šalininkus.
Didžiąją prisiekusiųjų žiuri – piliečių komisiją, kuriai buvo pavesta nuspręsti, ar tai tinkama nagrinėti byla, – jis subūrė sausį, atlikęs tyrimą dėl 2016 metais pornografijos aktorei Stormy Daniels sumokėtų 130 000 JAV dolerių (122,7 tūkst. eurų).
Žiuri dirba už uždarų durų, kad būtų išvengta melagingų parodymų davimo ar įtakos liudytojams prieš teismo procesus, todėl sekti jų darbą praktiškai neįmanoma.
Net komisijai priėmus sprendimą, neaišku, kada A.Braggas paskelbs kokius nors kaltinimus.
Teisės ekspertai teigia, kad gali praeiti nemažai laiko, kol D.Trumpas, šiuo metu esantis savo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje Floridoje, stos prieš Manhatano baudžiamojo teismo teisėją.
Mokėjimas S.Daniels buvo atliktas likus kelioms savaitėms iki 2016-ųjų rinkimų, kaip įtariama, siekiant sulaikyti ją nuo informacijos apie glaudžius ryšius su D.Trumpu, kuriuos ji teigia turėjusi prieš kelerius metus, viešinimo.
Buvęs prezidentas šį romaną neigia ir tyrimą pavadino raganų medžiokle.
D.Trumpas ragina protestuoti
Didžiajai žiuri liudijęs buvęs D.Trumpo advokatas, vėliau tapęs jo oponentu, Michaelas Cohenas teigė atlikęs mokėjimą savo viršininko vardu ir pridūrė, kad vėliau tie pinigai buvo jam kompensuoti.
Ekspertų teigimu, jei mokėjimas nebuvo tinkamai apskaitytas, gali būti pareikšti kaltinimai dėl nusižengimo, susijusio su verslo dokumentų klastojimu.
Nusižengimas gali padidėti iki sunkaus nusikaltimo, jei suklastota apskaita buvo siekiama nuslėpti antrą nusikaltimą, pavyzdžiui, rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimą, už kurį baudžiama iki ketverių metų kalėjimo.
Analitikai teigia, kad šis argumentas nėra patikrintas ir jį būtų sunku įrodyti teisme. Bet kokia kalėjimo bausmė yra abejotina.
Pareiškus kaltinimus prasidėtų ilgas procesas, galintis trukti kelis mėnesius, jei ne ilgiau. Vykstant prisiekusiųjų atrankos procesui iškiltų daugybė teisinių klausimų, o D.Trumpą saugančių Slaptosios tarnybos agentų lauktų daug darbo.
D.Trumpas paragino rengti demonstracijas, jei jam bus pateikti kaltinimai, ir taip pakurstė baimę dėl potencialių neramumų, panašių į 2021-ųjų sausio 6-osios JAV Kapitolijaus šturmą. Tačiau kol kas protestai buvo nedideli.
Niujorko policija prie teismo rūmų ir Trampo bokšto pastatė barikadas.
Buvęs JAV lyderis susiduria su keliais baudžiamaisiais tyrimais valstijų ir federaliniu lygmeniu dėl galimų nusižengimų, kurie kelia grėsmę jo naujam siekiui sugrįžti į Baltuosius rūmus. Daugelis jų yra rimtesni nei Manhatano byla.
Tarp tyrimų – jo pastangos Džordžijos valstijoje panaikinti pralaimėjimą 2020-ųjų rinkimuose, neatsakingas elgesys su įslaptintais dokumentais ir galimas įsitraukimas į minėtą Kapitolijaus šturmą.
Apžvalgininkai kaltinamojo akto pasekmių klausimu pasidaliję į dvi stovyklas – vieni mano, kad tai menkina D.Trumpo šansus 2024-ųjų rinkimuose, o kitų nuomone, tai gali sutelkti jo rėmėjus.