Kai jo pažeidžiamai šaliai daromas spaudimas integruotis su Rusija, gerokai didesne ir galingesne kaimyne, Baltarusijos poetas ir televizijos laidų vedėjas Glebas Labadzenka parodė ginklą, kaip galima atsilaikyti, – 2,5 cm aukščio iš elnio rago drožtą figūrėlę, rašo JAV dienraščio „The New York Times“ interneto svetainė.
Tai – šachmatų figūra, greičiausiai – riteris, kurią archeologai rado senovės miesto griuvėsiuose Baltarusijos sostinės Minsko pakraštyje.
Poeto nuomone, tai yra įrodymas, kad jo šalis tūkstantmetį egzistavo kaip atskira nuo Rusijos kultūra, su savo valdžia.
„Tai reiškia, kad tūkstantį metų atgal žmonės čia sėdėjo ir žaidė šachmatais. Mūsų kaimynių sostinės – Maskva, Varšuva, Vilnius – tuo metu net neegzistavo, o mes čia žaidėme šachmatais“, – sakė G.Labadzenka.
Svarstymai dėl V.Putino planų
Baltarusijoje, Ukrainoje ir kitose buvusiuose Sovietų Sąjungos dalyse nesibaigiančios įtampos tarp Maskvos ir teritorijų, kuriose ji dominavo, dažnai buvo apibrėžiamos kaip ginčai dėl naftos ir dujotiekių, geopolitikos.
Tačiau esama didžiulių istorinių, kultūrinių ir kalbinių skirtumų.
G.Labadzenka ir panašiai kaip jis mąstantys baltarusiai tiki, kad jų šalis gali atsilaikyti prieš Rusijos prezidento V.Putino spaudimą paspartinti procesą vadinamosios sąjunginės valstybės link.
Dėl tokio subjekto, kurį sudarytų Rusija ir Baltarusija, pirmą kartą susitarta 90-ųjų viduryje.
Dėl tokio subjekto, kurį sudarytų Rusija ir Baltarusija, pirmą kartą susitarta 90-ųjų viduryje.
Po pertraukos šis klausimas vėl atsidūrė darbotvarkėje, rašoma „The New York Times“ straipsnyje.
V.Putinas spaudžia autokratišką Baltarusijos prezidentą A.Lukašenką pagreitinti dviejų valstybių integracijos tempą.
Šalys panaikino imigracijos ir muitų kontrolę abiejų valstybių piliečiams pasienyje. Tačiau nėra bendros įstatymų leidžiamosios valdžios, vėliavos, himno, kariuomenės ir valiutos, kaip buvo numatyta 1999 metų sutartyje.
Neseniai, ypač – tarp A.Lukašenkos oponentų, kilo didžiulis susirūpinimas dėl Rusijos ketinimų, spėliojant, kad V.Putinas nori priversti abi šalis susijungti ir taip išlaikyti galimybę likti valdžioje, kai 2024 metais pasibaigs jo kadencija.
Visiška Baltarusijos ir Rusijos integracija sukurtų naują vadovo postą susijungusioje supervalstybėje – poziciją, kurią V.Putinas galėtų užimti nepažeisdamas įstatymų. Pagal Rusijos konstituciją, jis nebegalės kandidatuoti į prezidentus pasibaigus kadencijai.
Rusijos prezidentas paneigė turintis tokių ambicijų. Vis dėlto daug baltarusių yra susirūpinę. Ypač tie, kurie seniai kaltina A.Lukašenką parduodant šalį Maskvai, sakoma JAV dienraščio „The New York Times“ straipsnyje.
„Karas dėl išlikimo“
Birželio pabaigoje baigiasi terminas, iki kada dvi šalys turi parengti integracijos veiksmų programą. Tai taip suneramino egzilyje gyvenantį Baltarusijos rašytoją, buvusį politinį kalinį, kandidatavusį į prezidentus Vladimirą Nekliajevą, kad jis neseniai įspėjo apie neišvengiamą „karą dėl išlikimo“.
Nedaug kas pritaria tokiam apokaliptiniam požiūriui, bet netgi A.Lukašenka pademonstravo susirūpinimą dėl Rusijos ketinimų.
Nors yra priklausomas nuo pigiau parduodamos Rusijos naftos tam, kad išlaikytų šalies ekonomiką, jis laikosi vis tvirtesnės pozicijos prieš Maskvos kišimąsi ir stengėsi pagerinti santykius su Vakarais.
Pavyzdžiui, kovą Baltarusijoje priimta nauja Informacinio saugumo koncepcija.
Jos tikslas ne tiek kovoti su demokratinėmis idėjomis iš Vakarų Europos, kiek su agresyvia, šovinistine propaganda, kuri menkina Baltarusijos valstybingumą, kalbą ir atskirą istoriją, iš Rusijos.
1994 metais į valdžią atėjęs A.Lukašenka daugybę metų nematė didelio poreikio skatinti stiprų nacionalinės tapatybės jausmą, nes manė, kad baltarusiškas patriotizmas yra ardantis projektas, remiamas jo priešų.
Netrukus po to, kai tapo prezidentu, jis surengė referendumą, kurio metu pritarta ekonominei integracijai su Rusija, rusų kalbai suteiktas toks pat statusas kaip baltarusių kalbai.
JAV dienraščio „The New York Times“ interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje rašoma, kad A.Lukašenkos pažiūros ėmė keistis 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą ir pasiuntė kariuomenę į Rytų Ukrainą „ginti“ rusakalbių gyventojų, priklausančių „Russkyj mir“ („Rusų pasauliui“).
Šiai amorfinei kultūrinei erdvei taip pat priklauso didžioji dalis Baltarusijos, dalis Kazachstano ir nemaža dalis trijų Baltijos šalių gyventojų.
A.Lukašenkos pažiūros ėmė keistis 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymą ir pasiuntė kariuomenę į Rytų Ukrainą „ginti“ rusakalbių gyventojų, priklausančių „Russkyj mir“.
A.Lukašenka kalba apie šalies šaknis
Sustiprėjus nerimui dėl Rusijos spaudimo kurti sąjunginę valstybę, A.Lukašenka pradėjo trimituoti apie senovines savo šalies šaknis.
Balandį jis priminė Šiaurės Baltarusijoje esančio Polocko istoriją, sakydamas, kad miestas yra „mūsų šventa vieta“.
Nuo X iki XIII amžiaus – gerokai anksčiau prieš Maskvos didžiosios kunigaikštystės, šiuolaikinės Rusijos pirmtakės, iškilimą – Polocko kunigaikštystė buvo ankstyvosios slaviškos galios centras.
Nuo X iki XIII amžiaus – gerokai anksčiau nei prieš Maskvos didžiosios kunigaikštystės, šiuolaikinės Rusijos pirmtakės, iškilimą – Polocko kunigaikštystė buvo ankstyvosios slaviškos galios centras.
A.Lukašenka anksčiau pašiepė mintį, kad Baltarusija yra „vadinamojo rusų pasaulio dalis“.
Baltarusijos prezidentas viešumoje daugiausia kalba rusiškai. Tačiau dabar kartais jis kalba ir baltarusiškai.
„Mes didžiuojamės savo istorija ir žeme, išskirtinių žmonių, mūsų tautiečių, tėvyne. Mes žinome savo šaknis, gerbiame tradicijas“, – šiemet kalbėdamas baltarusiškai sakė A.Lukašenka.
Nors ir nėra A.Lukašenkos gerbėjas, G.Labadzenka sakė besidžiaugiantis, kad prezidentas pripažįsta, jog, norint išsaugoti Baltarusiją savarankiška valstybe, reikia tolti nuo sovietinės eros naratyvų apie slavišką brolystę ir stiprinti nacionalinę tapatybę.
„Jis suprato, kad neatgaivinus žmonių tautinės atminties, anksčiau ar vėliau jie gali tapti kuo nors kitu“, – kalbėjo poetas.
Nuteisė „Regnum“ bendradarbius
Baltarusijos valdžiai įsiutus dėl dažnų patyčių iš jų šalies, skelbiamų Rusijos žiniasklaidoje, praėjusiais metais teismas Minske nuteisė tris iš esmės privačios, bet su saugumu susijusios Rusijos naujienų agentūros „Regnum“ bendradarbius.
Jie kaltinti tautinės nesantaikos kurstymu tyčiojantis iš Baltarusijos ir baltarusių kalbos.
Vienas nuteistų rašytojų išjuokė baltarusių kalbą, vadindamas ją šiurkščiu rusų kalbos dialektu, atskleidžiančiu žemą baltarusių kultūros lygį. Kitas nuteistasis baltarusių patriotizmą prilygino fašizmui, atkartodamas tai, kas girdima rusiškoje propagandoje, nukreiptoje prieš Ukrainą.
Jiems buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės.
Tapo tolerantiškesnė
Baltarusiškais drabužiais ir literatūra prekiaujančios parduotuvės Minske savininkas Pavelas Belavusas tikina, kad nors dažnai yra apibūdinama kaip paskutinė Europos diktatūra, Baltarusija „nėra Šiaurės Korėja“ ir tapo tolerantiškesnė skirtingiems balsams.
Jo parduotuvėje dabar atvirai pardavinėjamos 1918 metais trumpai gyvavusios Baltarusijos respublikos trijų spalvų – baltos, raudonos ir baltos – vėliavos. Dabartinė valdžia jas ilgai laikė opozicijos simboliu.
P.Belavusas pasakojo, kad neseniai jo krautuvėje apsilankė jauna policininkė.
Ji čia užsuko norėdama apžiūrėti patriotines prekes ir pasiteirauti apie baltarusių kalbos kursus.
Anot jo, tai rodo, kad susidomėjimas sava istorija ir kultūra daugiau nėra tik opozicijos disidentams svarbus dalykas.
Susidomėjimas baltarusių kalba
„Kalba yra visa ko pagrindas. Be savo kalbos mes neturėsime savo šalies“, – teigė vienintelė opozicijos atstovė Baltarusijos parlamente ir nepriklausomos grupės, įkurtos skatinti baltarusių kalbos vartojimą, vadovė Olena Anisim.
Kalba yra visa ko pagrindas. Be savo kalbos mes neturėsime savo šalies.
Baltarusių kalba rašomi užrašai ant kelio ženklų, ji vartojama kai kuriuose oficialiuose dokumentuose, tačiau ja retai kalbama gatvėse ar mokyklose.
O.Anisim tikino neprieštaraujanti rusų kalbos vartojimui, bet nori išsaugoti baltarusių kaip gyvą kalbą.
2015 metais Nobelio literatūros premiją laimėjusi baltarusių rašytoja Svetlana Aleksijevič interviu neseniai apibendrino:
„Žinoma, aš esu baltarusė ir mano gimtoji kalba yra baltarusių. Vis dėlto aš nekalbu ja, nes viso mano gyvenimo praktika buvo rusų kalba ir rusų kultūra. Tačiau jaučiuosi baltaruse, kad aš esu Baltarusijos žemėje ir tai yra mano žemė“, – sakė ji.
Jauni žmonės, kurie užaugo po Sovietų Sąjungos žlugimo, rodo didėjantį susidomėjimą kalba, kuria kasdien kalba daugiausia senyvi gyventojai kaimuose.
Jauni žmonės, kurie užaugo po Sovietų Sąjungos žlugimo, rodo didėjantį susidomėjimą kalba, kuria kasdien kalba daugiausia senyvi gyventojai kaimuose.
Neseniai netoli sienos su Lenkija esančiame Breste daugybė žmonių, daugiausia – jaunų, susirinko į G.Labadzenkos įkurtos nacionalinės programos, skirtos mokyti ir populiarinti baltarusių kalbą, „Mova Nanova“ susitikimą.
26 metų baldų fabriko darbuotoja Yuliana Korzan teigė, kad į kursus ji užsirašė gėdydamasi, kad negali taisyklingai kalbėti baltarusiškai, nors puikiai kalba rusų kalba.
Svarbiausia vakaro atrakcija buvo žinomiausios šalyje roko grupės NRM arba Nepriklausoma svajonių respublika, kurios visos dainos yra baltarusių kalba, gitaristas Pitas Pawlawas.
Šiai grupei ilgus metus buvo draudžiama koncertuoti viešai, nes jos politinį atspalvį turintys dainų tekstai atvirai skelbė, kad Baltarusija yra Europos, o ne Rusijos dalis.
P.Pawlawas sakė, kad neformalus draudimas dabar, atrodo, buvo panaikintas, matyt, todėl, jog grupės dainos palaiko vyriausybės siekį skatinti tautinį identitetą.
„Nesu prieš Rusiją. Aš tiesiog nesu susidomėjęs Rusija. Vieni šalia kitų mes gyvenome tūkstančius metų. Dabar laikas judėti toliau. Mes esame europiečiai, ne mažieji ar prastesni rusai“, – akcentavo P.Pawlawas.
