Suomija uždarė pasienio punktus
Lapkričio antroje pusėje Suomija visiškai uždarė sieną su Rusiją, kuri tęsiasi beveik pusantro tūkstančio kilometrų. Visus sienos perėjimo punktus Helsinkis nusprendė uždaryti po to, kai patyrė „anomalinį antplūdį prieglobsčio ieškotojų iš Artimųjų Rytų ir Afrikos“.
Suomiai tvirtina, kad pabėgėlių srautus reguliuoja Rusijos valdžios atstovai, kurie ir organizuotai kreipia tuos žmones Suomijos sienos link.
Pasienio punktus Suomija uždarė per du kartus. O tuo pačiu metu iš pradžių nekreipusios dėmesio į plūstančius užsieniečius Rusijos institucijos lapkričio antroje pusėje ėmė masiškai suiminėti tuos, kurių vizos netvarkingos.
BBC rusų kalba tarnyba sako išanalizavusi teismų sprendimų dėl migracijos reikalavimų pažeidimų statistiką Karelijos teismuose. Iš viso per lapkritį ir gruodžio pradžioje buvo priimta 236 sprendimai dėl migraciją reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, iš esmės visi jie – nuo lapkričio 16 dienos. Sprendžiant pagal nagrinėtų bylų laikus, per pirmąsias dvi lapkričio savaites vizų režimo pažeidėjų rusai iš viso nesulaikinėjo.
Panašus vaizdas ir kitose su Suomija besiribojančiose srityse – Leningrado ir Murmansko. Ten irgi teismai prasidėjo tik tuomet, kai Suomija uždarė sienos perėjimo punktus.
Atskrido į Maskvą
Vienas iš teismų sprendimų Karelijoje buvo vidurinio amžiaus vyrui iš Somalio. Jį teisė Lachdenpochijos mieste, maždaug 30-40 km nuo Suomijos sienos trečiąją lapkričio savaitę. Kartu su juo ten pat tą pačią dieną sprendimai dėl pažeistų įvažiavimo į Rusijos Federaciją ar buvimo joje taisyklių priimti dar dešimčiai žmonių. Dar apie dešimčiai – diena anksčiau.
Vyras sako, kad išvažiavo po kelių kovotojų islamistų išpuolių prieš jį dėl jo profesinės veiklos. Anksčiau iš Somalio sugebėjo išvykti jo nėščia žmona, kuri sugebėjo įsikurti Vokietijoje.
BBC šio vyro vardo neskelbia dėl jo paties saugumo, tačiau redakcija tvirtina turinti jo paso kopiją. Kaip teigia somalietis, pavadintas Avadu, emigruoti jį paskatino labai konkrečios priežastys, tačiau jo istorija panaši į tūkstančių kitų migrantų, kurie mėgina patekti į Vakarų šalis, sunkumus.
Vyras sako, kad išvažiavo po kelių kovotojų islamistų išpuolių prieš jį dėl jo profesinės veiklos (ji taip pat neįvardijama dėl tų pačių saugumo sumetimų, bijant, kad tai padėtų vyrą identifikuoti). Dar anksčiau iš Somalio sugebėjo išvykti jo nėščia žmona, kuri sugebėjo įsikurti Vokietijoje. Tad vyras tikėjosi pasiekti ją ir judviejų sūnų.
Avadas liepos pabaigoje šiemet atskrido į Maskvą su turistine viza. Tačiau Rusijoje jis prabuvo vos kelias dienas, išvyko į Baltarusiją – mėgino patekti į Lenkiją. Pasienyje jis praleido apie mėnesį, tačiau mėginimai sieną kirsti buvo nesėkmingi, tad somalietis grįžo į Minską.
Tuo metu žmogaus teisių gynėjų grupėse jau buvo žinoma apie Avado istoriją ir manyta, kad jis turi priežasčių prašyti prieglobsčio Europos Sąjungoje. „Human Rights WATCH“ atstovai jam rekomendavo palaukti 2024 metų, kai Baltarusijos institucijos ketino svarstyti jo prašymą dėl prieglobsčio, net surado vyrui advokatą, tačiau somalietis, jau turėjęs nemalonumų su Baltarusijos milicija, nusprendė nelaukti.
Jis grįžo į Maskvą, bet tuo metu jo vizos galiojimas baigėsi. Vyras kelis kartus kreipėsi į žmogaus teisių gynimo organizacijas prašydamas padėti gauti prieglobstį Rusijoje.
Jis rašė: „Dirbdamas Somalyje ne kartą mačiau, kaip mano draugai ir kolegos buvo nužudyti – per masinius teroristinius aktus ir užsakomąsias žmogžudystes.“ Tuo metu Avadas jau manė, kad galimybė susitikti su žmona ir sūnumis – miglota.
Lapkričio vidury vienoje socialinių tinklų grupėje somalietis sužinojo apie tai, kad pasidarė lengviau pereiti Suomijos sieną, tad atvyko į Sankt Peterburgą.
Į Lenkiją patekti nepavyko
Jis neslepia pats puikiai supratęs, kokią mažą dalį tokių prašymų Rusija tenkina, tad rugsėjį vėl išvyko į Baltarusiją, bet per du mėnesius taip ir neįveikė sienos į Vakarus. Lapkričio vidury vienoje socialinių tinklų grupėje, vienijančioje tūkstančius tokių pačių pabėgėlių, somalietis sužinojo apie tai, kad pasidarė lengviau pereiti Suomijos sieną, tad atvyko į Sankt Peterburgą.
Iki sienos jis nuvyko taksi, kaip sako, už 200 dolerių. Vyras primygtinai tikina kelionę į pasienį organizavęsis pats, su kitais atvykėliais iš Somalio, su kuriais buvo pažįstamas dar nuo bandymų pereiti Baltarusijos-Lenkijos sieną. Su taksistu jie esą bendravo per „Google“ vertėją.
„Mūsų niekas neorganizavo ir mums niekas nepadėjo“, – atsakė jis į klausimą, ar sulaukė kokios nors pagalbos iš Rusijos valdžios atstovų.
Policija staiga sugriežtėjo
Kiek anksčiau kiti liudininkai pasakojo, kad Rusijos pasieniečiai ir policija visiškai nekreipė dėmesio į dideles užsieniečių grupes su pasibaigusio galiojimo vizomis, kurie mėgino pasiekti Suomijos sienos perėjimo punktus.
Bet tądien, kai tą mėgino padaryti Avadas ir jo tautiečiai, kelyje stovėjo policininkai, nusiteikę tikrai nedraugiškai. Keleivius sulaikė, vairuotoją sulaikė, tačiau šis esą išsisuko parodęs, kad buvo iškviestas pasinaudojus programėle telefone, tad nieko nežinojo apie keleivių dokumentus.
Pirmą naktį, kaip pasakojo somalietis, jie praleido vietiniame kariniame dalinyje. Kitą dieną įvyko teismas, skyręs jam 2 tūkst. rublių baudą bei nurodė privalomai išvykti iš Rusijos Federacijos. Iki išvykimo laiko jis turėjo būti laikomas specializuotoje įstaigoje – Vidaus reikalų ministerijos laikinojo sulaikymo centre užsienio piliečiams.
„Padirbėti valstybei“
Čia Avadas sako praleidęs penkias dienas. Šeštą dieną, jo teigimu, į izoliatorių atėjo kažkokie uniformuoti žmonės ir pasiūlė migrantams-nusižengėliams sandorį: privalomą išvykimą iš Rusijos atšauks, bet mainais reikia „padirbėti valstybei“.
Koks tai darbas, Avadas apibūdina miglotai, sako dokumentus rusų kalba pasirašęs net nežiūrėdamas, nes vis tiek nieko nesuprato. Bet tikino iš kitų kartu sėdėjusių užsieniečių išgirdęs, kad rusų kariškiai siūlė metus darbo mainais į gerą atlygį, medicininę priežiūrą, teisę likti Rusijoje pasibaigus sutarčiai ir net susitikimą su šeima.
Į izoliatorių atėjo uniformuoti žmonės ir pasiūlė migrantams sandorį: privalomą išvykimą iš Rusijos atšauks, bet mainais reikia „padirbėti valstybei“.
„Mes paklausėme, koks tai darbas bus, mus atsakė – paprastas ir geras“, – pasakoja somalietis.
Sutikusių su tokiu pasiūlymų atsirado 12 – šeši somaliečiai, penki arabai ir vienas kubietis. Visus juos autobusu išvežė tą pačią dieną kažkur į pietus, kelionė truko dvi paras.
Atvežė į Ukrainos pasienį
BBC rašo, kad somalietį Avadą įtarimai apėmė, kai jis pamatė, kad buvo atvežtas į palapinių miestelį, saugomą kariškių, ties Ukrainos siena. Kalbėdamas su BBC jis neįvardijo tikslios vietovės, kur atsidūrė, tik neslėpė žinąs, kad Ukraina šalia.
„Mums sakė, kad tai bus metų sutartis, su pasiruošimu ir įvairiais variantais, su geru atlyginimu ir medicina. O apie Ukrainos sieną ir karą nieko nesakė. Viskas, ką mums buvo sakę, pasirodė tik melas“, – kalbėjo somalietis.
Į klausimą, ar žinojo apie Rusijos vykdomą karą Ukrainoje, somalietis neatsakė. Tačiau tikino, kad migrantai atsisakė savo parašų ant sutarčių, nors tai esą gerokai pablogino jų sąlygas – juos maitino nelabai valgomais produktais, o ir jų buvę mažai.
Po to esą prasidėjo gąsdinimai. „Sakė, kad jeigu nevykdysime to, po kuo pasirašėme, pateksime į kalėjimą 10 metų. Visi išsigando, o aš ne, aš atsakiau, kad nežinau, ką ten pasirašiau, nes tai buvo ne mano kalba, – apie savo strategiją gintis kalbėjo Avadas. – Aš pabėgėlis, ne karys.“
Somaliečio teigimu, ta pačia logika pasekė ir visa grupė. Gruodžio 4 d. jiems pranešta, kad sutartys bus nutrauktas ir jie grįš į laikino sulaikymo centrą, po ko, kaip galima numanyti, jie bus deportuoti. Pranešimus apie tai gavo keturi somaliečiai. Avadas sako, kad jis negavo.
Sakė, kad jeigu nevykdysime to, po kuo pasirašėme, pateksime į kalėjimą 10 metų. Visi išsigando, o aš ne, aš atsakiau, kad nežinau, ką ten pasirašiau, nes tai buvo ne mano kalba. Aš pabėgėlis, ne karys.
Į klausimą, kad blogiau – būti kariu svetimame kare ar grįžti į Somalį, kur gresia žūtis, Avadas susirašinėdamas su BBC neatsakė.
Užsieniečių verbavimas į karą su Ukraina Rusijoje jokia naujiena. Jau pirmomis savaitėmis po Rusijos plataus masto įsiveržimo į Ukrainą skelbta, kad ieškomą samdinių tarp prorusiškų ginkluotų grupuočių Sirijoje. Paskui pereita prie dirbti atvykusių migrantų iš buvusių sovietinių šalių. Šiuos bandymus užtemdė didžiulė kampanija kalėjimuose, ją vykdė Jevgenijus Prigožinas. Bet ir tuo metu nebuvo atsisakoma užsieniečių – ir atvykusių už pinigus, ir įkliuvusių pažeidėjų.
Informacijos apie tai ateina iš Ukrainos valdžios atstovų, mat fiksuojamos užsieniečių žūtys, jie patenka į nelaisvę karo lauke. Paskutiniais duomenimis, figūruoja išeiviai iš Nepalo, Irako, Zambijos, Estijos, Tadžikistano, taip pat ir Somalio.
