Švedija, kuri praėjusiais metais nutraukė du dešimtmečius vykdytą karinio neprisijungimo politiką ir pateikė paraišką prisijungti prie NATO, šį mėnesį paskelbė, kad yra pasirengusi dar prieš tapdama Aljanso nare priimti NATO karius ir techniką savo teritorijoje.
Kariuomenė pranešė, kad pirmadienį, birželio 19 dieną, Švedijos šiaurėje esančiame Liuleo oro uoste nusileido du amerikiečių bombonešiai „B-1B Lancer“.
„Vykdome bendras oro pajėgų ir armijos pratybas“, – naujienų agentūrai AFP sakė oro pajėgų atstovė Louise Levin.
Ji nenurodė, kiek laiko truks pratybos.
Kariuomenė savo pareiškime pažymėjo, kad „pirmą kartą moderniais laikais JAV bombonešių nusileido Švedijoje“.
„Šiais neaiškiais laikais ir laukiant narystės NATO svarbu turėti stiprių partnerių“, – priduriama pranešime.
Švedija 2022 metų birželį buvo pakviesta į NATO, tačiau jos narystės paraišką, kurią turi ratifikuoti 31 valstybė narė, vis dar blokuoja Turkija ir Vengrija.
Tik visateisėms narėms taikoma NATO 5 straipsnio kolektyvinės gynybos nuostata, pagal kurią vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas), paskelbęs apie sprendimą priimti NATO karius ir techniką prieš prisijungiant prie NATO, teigė, kad jų buvimas pasitarnaus kaip atgrasymo priemonė nuo bet kokių galimų Rusijos veiksmų iš kitos Baltijos jūros pusės.
„Šiuo sprendimu siunčiamas aiškus signalas Rusijai ir stiprinama Švedijos gynyba“, – pridūrė jis.
