Emmanuelis Bonne'as susitiko su Irano aukščiausiosios saugumo tarybos sekretoriumi kontradmirolu Ali Shamkhani, užsienio reikalų ministru Mohammadu Javadu Zarifu ir jo pavaduotoju Abbasu Araghchi.
E.Bonne'o užduotis – „pamėginti paruošti dirvą diskusijoms, siekiant išvengti nekontroliuojamos eskalacijos ir net incidento“, nurodė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas.
2015 metais sudarytas Bendrasis išsamių veiksmų planas (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) turėjo suvaržyti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą, ekonominę naudą ir Teherano izoliacijos tarptautinėje arenoje pabaigą.
Tačiau Iranas sako netekęs kantrybės dėl Europos šalių neveiksnumo, esą besitęsiančio praėjus metams po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo, kad Vašingtonas vienašališkai pasitraukė iš šio susitarimo.
„Patiriant spaudimą derybų vesti neįmanoma“, – prieš susitikimą su E.Bonne'u pareiškė M.J.Zarifas, turėdamas omeny Iranui įvestas JAV sankcijas.
Primindamas apie Vašingtono pasitraukimą iš JCPOA, jis pridūrė, kad europiečiai „privalo išspręsti tą problemą“.
Sutartį pasirašę Europos valstybės kartu su ES diplomatijos vadove antradienį paragino Teheraną pergalvoti savo sprendimą nebesilaikyti kai kurių įsipareigojimų, prisiimtų pagal sutartį.
Iranas „turi elgtis atitinkamai... ir nedelsdamas sugrįžti prie visiško JCPOA laikymosi“, pabrėžiama Europos Sąjungos ir Prancūzijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministrų bendrame pareiškime.
„Lemiamas etapas“
E.Bonne'as atvyko į Teheraną Iranui pirmadienį paskelbus, kad šiitiška respublika daugiau nei 1 procentu viršijo susitarime numatytą 3,67 procento leistiną urano sodrinimo limitą. Toks sodrinimo lygis yra pakankamas energijos gamybai, bet toli gražu nepakankamas, kad medžiaga galėtų būti panaudota branduoliniams ginklams. Atominiams užtaisams reikalingas uranas, prisodrintas bent iki 90 procentų.
Anksčiau šį mėnesį buvo patvirtinta, kad Iranas viršijo ir 300 kg sodrinto urano atsargų limitą, taip pat numatytą sutartyje.
Tačiau J.-Y.Le Drianas, veikiausiai siekdamas suteikti postūmį Prancūzijos diplomatinėms pastangoms, apibūdino šiuo pažeidimus kaip „nedidelius viršijimus“.
Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) JAV prašymu trečiadienį ruošiasi surengti savo būstinėje Vienoje neeilinį susitikimą, skirtą Teherano branduolinei programai aptarti.
Vienas šaltinis Prancūzijos prezidentūroje pareiškė, kad „dabartinis etapas - lemiamas. Iraniečiai imasi veiksmų, pažeidžiančių (susitarimą), nors jie yra kruopščiai suderinti.“
„Donaldas Trumpas yra sandorių meistras, – tęsė šaltinis. – Iraniečiai sutirština spalvas, nors ir ne per smarkiai, o Trumpas daro maksimalų spaudimą, bet tik tam, kad pasiektų susitarimą.“
JAV pasitraukus iš JCPOA 2018 metų gegužę, Vašingtonas grąžino Teheranui skaudžias sankcijas, sudavusias stiprų smūgį šalies bankų ir naftos sektoriams.
Irano ekonomiką ištikus giliam nuosmukiui, šiitiška respublika pareikalavo, kad kitos sutarties signatarės – ypač Prancūzija, Vokietija ir Britanija – suteiktų Teheranui žadėtos ekonominės naudos ir padėtų jam apeiti JAV sankcijas.