Pirmauja prancūzai, vokiečiai, olandai ir britai?
Radęs žemėlapį, internautas ėmėsi jį analizuoti ir lyginti vieną šalį su kitomis.
„Pasirodė interaktyvus visų 2 500 metų istorijoje karų žemėlapis – olandai ištyrė 12 703 karus, iš kurių 8 000 yra užfiksuoti dokumentais. Tada jie buvo perkelti į žemėlapį, ir... kas mūsų kraugeriškiausias?
Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai ir Didžioji Britanija pirmauja. Be to, Didžioji Britanija per pastaruosius 500 metų surengė daugiau nei 70 didelių karų per pastaruosius 300 metų JAV, o Rusija dalyvavo 22 karuose (skyryba netaisyta – red. past.)“, – žemėlapį analizavo vyras.
Įsivėlė klaidų
Šis interaktyvus žemėlapis internete pasirodė dar 2016 m. Jame tariamai pateikiama informacija apie visus istorijoje vykusius karinius konfliktus. Tačiau informacija paremta ne istorikų vertinimais ar akademiniais leidiniais, o vieša daugelio redaguojama informacijos platforma „Wikipedia“.
Olandiškas projektas „Nodegoat“ panaudojo algoritmą, surenkantį informaciją iš „DBPedia“, kurioje kaupiama informacija iš „Wikipedia“ ir „Wikidata“ duomenų bazės.
Kaip pastebėjo BBC, pagal žemėlapio pradinę versiją, pirmasis istorijoje užfiksuotas karinis konfliktas buvo Zhuolu mūšis Rytų Kinijoje apie 2 500 m. pr. m. e. Po to daugiau nei 1 000 metų nebuvo jokio karinio konflikto, kurio datą ir vietą būtų galima nustatyti. Kitas užfiksuotas konfliktas – XV a. per. m. e. viduryje vykęs Megido mūšis tarp kanaaniečių ir egiptiečių.
BBC pažymėjo, kad algoritmas padarė ir daugiau akivaizdžių klaidų. Štai paskutinis mūšis Didžiosios Britanijos teritorijoje tariamai įvyko 2008-aisiais.
Tuomet kilo riaušės Mančesteryje, kur UEFA futbolo čempionato finale Glazgo komanda žaidė su Sankt Peterburgo ekipa. Žiniasklaida šį įvykį praminė „Pikadilio mūšiu“ – toks pavadinimas pateiktas ir „Wikipedia“ straipsnio išnašose. Panašu, jog vien to pakako, kad „Nodegoat“ algoritmas jį palaikytu kariniu konfliktu.
Į žemėlapį įtrauktas dar vienas konfliktas, į mūšį panašus net dar mažiau už incidentą Mančesteryje. Operacija „Shua Polar“ buvo 1990 m. Čilės organizuota Antarktidos tyrinėjimo kelionė, bet taip pat yra minima žemėlapyje.
Lietuvio pateikti paskaičiavimai yra klaidingi. Ta pati „Wikipedia“ pateikia pateikia informacijos apie dešimtis karinių konfliktų, kuriuos sukėlė ar kuriuose dalyvavo Rusija arba valstybės – jos pirmtakės (nuo Kyjivo Rusios). Daugeliu istorinių laikotarpių tokių konfliktų buvo daugiau nei po 22, tad Rusijos negalima laikyti itin taikia šalimi.
Įžvelgė kitą prasmę
Iš žemėlapio matyti, kad daugybė mūšių buvo užfiksuota Šiaurės Prancūzijoje ir žemiau pusiaujo linijos. Hagoje įsikūrusios bendrovės „Lab 1100“, kuri sukūrė projektą „Nodegoat“, steigėjo Geerto Kesselso teigimu, šie ir JAV fiksuoti susirėmimai labiau atspindi „Wikipedia“ vartotojų bazę ir jų interesus.
„Tai, ką rodo žemėlapis, gali turėti edukacinę vertę. Mokytojas galėtų jį parodyti, kad mokiniai susidarytų vaizdą apie tai, ką mes galvojame ir žinome apie mūšius. Žemėlapis leistų paklausti mokinių, ką tai sako apie visą mūsų požiūrį į istoriją“, – aiškino jis.
G.Kesselsas pridėjo, kad projektas galėtų paskatinti „Wikipedia“ vartotojus kurti išsamesnį registrą.
„Nodegoat“ pavyko nurodyti 12 703 mūšių vietą ir datą. Algoritmo atrinktos informacijos kokybė ir eiliškumas gali priklausyti nuo straipsnio struktūros, ypač nuo dešinėje pusėje esančio santraukos laukelio, BBC sakė vienas iš „Lab 1100“ įkūrėjų.
Ekspertų neįtikino
Istorikė Ellen Leslie karų registravimo projektą įvertino skeptiškai, teigdama, kad „Wikipedia“ nėra patikimas šaltinis.
„Ją gali redaguoti bet kas. Suprantu, kad visų istorinių mūšių žemėlapio sudarymas yra didžiulis projektas, tačiau tikrai būtų geriau kreiptis į istorikus ir ekspertus, kad jie patikimai surinktų tokią informaciją“, – apibendrino ekspertė.
E.Leslie pripažino, kad toks žemėlapis yra įdomus, tačiau pastebėjo, kad apibrėžti, kas apskritai yra mūšis, sunku.
Pasak Londono Imperatoriškojo karo muziejaus istoriko Matto Brosnano, šis projektas parodo interneto duomenų panaudojimo galimybes. Visgi, atsižvelgiant į šaltinį, beveik neįmanoma, kad toks žemėlapis būtų istoriškai ir galutinai patikimas.
„Tačiau jis parodo, kaip iš didelio kiekio duomenų galima sukurti geografiškai ir vizualiai įdomų dalyką, kuriuo siekiama perteikti platesnį istorijos mastą“, – sakė jis.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Šis žemėlapis nėra visiškai tikslus. Jis buvo sudarytas naudojantis algoritmu, kuris yra paremtas „Wikipedia“ pateikta informacija. Taip pat, bent pradinėje jo versijoje, įsivėlė ne viena klaida, kurią pastebėjo žurnalistai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
