Kijeve į jį žiūrėta ir žiūrime kaip į nuožmų karo nusikaltėlį – Kremliaus agentą, atsiųsti sėti kruviną chaosą Rytų Ukrainoje.
Tuo metu Rusijos valstybinė žiniasklaida vaizdavo jį kaip bebaimį didvyrį, vedantį prorusiškus separatistus į kovą prieš fašistinę valdžią. Jis mielai dalino interviu žiniasklaidai Donecke ir šlovino neva neišvengiamą „Novorosijos“ įkūrimą.
Šiandien, nuo kruviniausių dienų Donbase prabėgus dvejiems metams, I.Girkinas jau kuris laikas grįžęs į Maskvą, kur turi nedidelį biurą. Bet ramesnis jis tik iš pirmo žvilgsnio – retorika lygiai tokia pati ugninga, o puolama Rusijos valdžia.
Kaltina V.Putiną mirtina klaida
„V.Putinas ir jo aplinka neseniai žengė žingsnius, kurie, mano manymu, beveik neabejotinai prives prie sistemos griūties, – dabar sako I.Girkinas. – Nežinome, kaip ir kada, bet esame tikri, kad sistema grius. Labiau anksčiau negu vėliau“.
I.Girkinas iš Rytų Ukrainos buvo patrauktas 2014 metų rugpjūtį – esą todėl, kad Rusijos valdžia pajautė, jog jis elgiasi pernelyg neatsargiai.
Igoriui Girkinui neleidžiama grįžti į konflikto zoną, pasirodyti valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje.
Nuo to laiko šis buvęs žvalgybininkas gyvena savotiškoje prieblandos zonoje – jam neleidžiama grįžti į konflikto zoną, pasirodyti valstybės kontroliuojamoje žiniasklaidoje, ypač televizijoje.
Beveik dvejus metus I.Girkinas sėdėjo gana tyliai. Bet praėjusią savaitę paskelbė itin kritišką V.Putino atžvilgiu deklaraciją, kurioje paskelbė, kad Rusijos artimiausioje ateityje laukia dideli socialiniai neramumai ir kad gali būti pralietas kraujas.
„Strelkovo“ įsitikinimu, V.Putinas „svarbiausią akimirką“ 2014-aisiais „sustojo“, išsigandęs, kad Rusijos ir Vakarų santykiai negrįžtamai suges.
Radikalių pažiūrų nacionalistas, tikintis, kad Rusija turėtų užgrobti visas žemes, kuriose gyvena etniniai rusai, o ukrainiečius vadinantis „kitokiu dialektu kalbančiais rusais“, įsitikinęs, jog V.Putinas padarė mirtiną klaidą sustodamas po Krymo aneksijos.
„Jis peržengė Rubikoną, bet tada netikėtai ir nelogiškai sustojo. Jis nesitraukė, bet ir nesiveržė į priekį. Jis nebeturi idėjų ir, atrodo, laukia stebuklo. Jis įklimpęs pelkės viduryje“, – „The Guardian“ teigė I.Girkinas.
Atsidūrė nekviečiamųjų sąraše
Iki šiol tiksliai neaišku, ar I.Girkino veiksmai Rytų Ukrainoje buvo suderinti su Kremliumi.
Jei Krymo aneksija buvo atsargiai ir kruopščiai suplanuota, tai Rytų Ukrainoje I.Girkinas užėmė savotiško laisvai samdomo darbuotojo pareigas.
O jos rusui puikiai pažįstamos – jis kaip savanoris vyko kautis į Padniestrę bei į Bosniją bei Hercegoviną praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje, kovojo Čečėnijoje.
„Ukrainoje aš buvau nepriklausomas“, – tikina I.Girkinas, kuris esą kaip įmanydamas reikalavo atviros Rusijos invazijos į visą Ukrainą.
Manoma, kad I.Girkino patraukimą iš Donbaso Maskva įvardijo kaip svarbiausią sąlygą pagalbos paprašiusiems separatistams.
Netrukus paaiškėjo, kad tokio plataus puolimo tikrai nebus. Rusija iki šiol neigia, kad profesionalūs šalies kariai veikia Donbase, nors V.Putinas pernai gruodį pripažino, jog buvo „žmonių, kurie atliko konkrečias užduotis“ regione.
Pats „Strelkovas“ irgi nekomentuoja akivaizdžių įrodymų, kad Rusija siuntė karius į Rytų Ukrainą per svarbiausius mūšius. Bet tai nestebina: manoma, kad I.Girkino patraukimą iš Donbaso Maskva įvardijo kaip svarbiausią sąlygą pagalbos paprašiusiems separatistams.
Dabar jis įtrauktas į vadinamąjį „Stop sąrašą“ – į jį Kremlius neoficialiai įtraukia tuos asmenis, kurių neleidžiama kviestis į valstybinių televizijų studijas.
„Taip, aš jiems nepatogus, jie nežino, ką su manimi daryti: aš – didvyris ar teroristas? Jie negali manęs sulaikyti ir kalinti, nes atrodytų, kad jie nusilenkia Vakarams, vadinantiems mane teroristu. Bet mane pagerbti jiems irgi nepatogu, tad esu šiame keistame plyšyje“, - svarstė I.Girkinas.
Rusijoje kilusi nacionalizmo banga
Vienas I.Girkino pagalbininkų „The Guardian“ žurnalistui irgi pasiskundė, kad Rusijoje niekas nebenori ar nebedrįsta kalbėtis su buvusiu Donecko separatistų vadeiva.
Esą net žurnalistai, kurie iš pradžių parodo susidomėjimą, vėliau paskambina ir pasako, kad jiems buvo pasakyta geriau su I.Girkinu nebendrauti.
„Mūsų valdžios atstovai nenori nepriklausomų politikų, laisvai mąstančių žmonių“, – apgailestavo rusas.
Praėjusią savaitę paskelbtame jo manifeste gana netikėtai yra ne tik imperialistinės retorikos apie Rusijos teritorijos išplėtimą, bet ir liberaliai skambančių pažadų apie žodžio laisvę bei skaidrius rinkimus. Bet tai greičiausiai tik priedanga.
Rusijoje nacionalizmas yra galinga jėga, ir po Krymo aneksijos kilusią radikalizmo bangą gali būti sunku suvaldyti.
„Mes galbūt atrodome kaip marginalai, bet bolševikams 1917 metais nereikėjo daugiau nei 1 proc. šalies gyventojų, – patikino Jegoras Prosvirninas, nacionalistas, pasirašęs I.Girkino deklaraciją. – Viskas gali pasikeisti labai, labai greitai“.
Kol kas I.Girkinas ir jo nacionalistų būrelis – iš tiesų paraščių aktyvistai. Tačiau Rusijoje nacionalizmas yra galinga jėga, ir po Krymo aneksijos kilusią radikalizmo bangą gali būti sunku suvaldyti.
„Kremlius labai bijo nacionalistų, nes jie naudoja tokią pat imperialistinę retoriką kaip ir V.Putinas, tik dar gabiau, – teigė vienas opozicijos lyderių Aleksejus Navalnas. – Štai todėl šalies kalėjimuose yra nacionalistų, net tų, kurie remia V.Putiną“.
Pats I.Girkinas kol kas nesiveržia į postus valdžioje ir tenkinasi kelionėmis po Rusiją. Tačiau jis mano, kad jo laikas dar ateis.
„Neplanuojame revoliucijos ir V.Putino nuvertimo. Kadangi dalyvavau penkiuose karuose, puikiai žinau, kaip būna, kai didmiesčiuose sugriūna valdžia ir socialinė sistema. Niekas to nenori. Deja, tai gali būti neišvengiama“, – tvirtino aktyvistas.
