N. Mohammadi išgarsėjo kaip kovotoja už moterų teises ir demokratiją savo šalyje. Ji taip pat pasisako prieš mirties bausmę.
Ali ir Kiana Rahmani (Ali ir Kiana Rahmaniai), septyniolikmečiai dvyniai N. Mohammadi vaikai, kurie su tėvu gyvena tremtyje Paryžiuje, prestižinį apdovanojimą atsiėmė Oslo rotušėje, o vėliau savo motinos vardu skaitys Nobelio taikos premijos laureato paskaitą.
Dalyvaujant Norvegijos karaliui Haraldui ir karalienei Sonjai bei kitiems aukšto rango svečiams, Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkė Berit Reiss-Andersen (Berit Reis Andersen) paminėjo N. Mohammadi „viso gyvenimo kovą už žmogaus teises ir stiprią pilietinę visuomenę“.
„Jokia bausmė jos nesustabdė, – sakė B. Reiss-Andersen. – Kai iš jos buvo atimta viskas, ji vis tiek sutelkia valią ir drąsą padaryti pareiškimą. Šių metų (Nobelio) taikos premija skiriama drąsioms moterims Irane ir visame pasaulyje, kurios kovoja už pagrindines žmogaus teises ir už tai, kad būtų nutraukta moterų diskriminacija ir kovojama prieš jų segregaciją.“
Kai pilnutėlėje Oslo miesto rotušėje, papuoštoje mėlynomis orchidėjomis, ji įteikė premiją A. ir K. Rahmani, scenos centre stovėjo tuščia kėdė ir kabojo didelė jų motinos nuotrauka.
„Ji (Mohammadi) paprašė, kad panaudotume būtent šią nuotrauką, kuri atspindi tai, kaip ji nori gyventi – laiminga, apsirengusi spalvingais drabužiais, nepridengtais plaukais ir žvelgianti į mus“, – sakė B. Reiss-Andersen.
Abu N. Mohammadi vaikai savo kalbose išreiškė apgailestavimą, kad jų motinai nebuvo leista dalyvauti ceremonijoje Osle.
„Ji pati turėjo būti čia, bet jai sutrukdė egzekutoriai. Skolinu savo balsą jai ir visoms Irano mergaitėms ir moterims, kurių niekas negali nutildyti“, – savo kalbos, pasakytos prancūzų kalba, pradžioje persiškai sakė K. Rahmani.
Jos brolis pažymėjo, kad motinos „kūnas yra už grotų, bet jos plunksna ir mintys prasiveržė pro sienas ir pasiekė mus“.
„Ji ir Irano žmonės dar niekada nebuvo taip engiami kaip dabar. Tačiau dar niekada jų balsas taip stipriai neskambėjo pasaulyje. Toliau skleiskime tą atgarsį, kad Narges Mohammadi ir Irano žmonės vieną dieną galėtų nutraukti savo grandines“, – sakė jis.
51 metų N. Mohammadi spalį paskirta šių metų Nobelio taikos premija už dešimtmečius trunkančią aktyvią veiklą, nepaisant to, kad Irano valdžios institucijos ją ne kartą areštavo ir ji daug metų praleido už grotų. Šiuo metu ji laikoma Teherano kalėjime.
„Destruktyvi tironija“
Šeštadienį Osle surengtoje spaudos konferencijoje Kiana Rahmani perskaitė savo motinos žinutę, kurioje įkalinta aktyvistė gyrė tarptautinės žiniasklaidos vaidmenį „perduodant disidentų, protestuotojų ir žmogaus teisių gynėjų balsą pasauliui“.
„Irano visuomenei reikia visuotinės paramos, o jūs, žurnalistai ir žiniasklaidos profesionalai, esate didžiausi ir svarbiausi mūsų sąjungininkai sunkioje kovoje su destruktyvia Islamo Respublikos vyriausybės tironija. Nuoširdžiai dėkoju jums už jūsų pastangas, už viską, ką dėl mūsų padarėte“, – sakoma N. Mohammadi žinutėje.
K. Rahmani sakė turinti mažai vilties vėl išvysti savo motiną.
„Galbūt pamatysiu ją po 30 ar 40 metų, bet manau, kad daugiau jos nebeišvysiu. Bet tai nesvarbu, nes mano širdyje visada gyvuos mano mama, vertybės, už kurias verta kovoti“, – sakė ji.
N. Mohammadi brolis ir vyras žurnalistams Osle sakė, kad ji planuoja sekmadienį pradėti bado streiką, taip išreikšdama solidarumą su bahajų tikėjimo religine mažuma Irane.
Aktyvistės vyras Taghi Rahmani (Tagi Rahmanis) anksčiau sakė, kad žmonos nematė 11 metų, o jųdviejų vaikai motinos nematė septynerius metus.
N. Mohammadi suvaidino svarbų vaidmenį protestuose, kuriuos išprovokavo 22 metų Mahsos Amini mirtis pernai. Mergina buvo sulaikyta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies įstatymą dėl galvos apdangalų, verčiantį moteris dengti plaukus ir visą kūną.
Irano valdžios institucijos uždraudė M. Amini šeimos nariams vykti jos vardu atsiimti svarbiausio Europos Sąjungos žmogaus teisių apdovanojimo – Sacharovo premijos už minties laisvę, šeštadienį vėlai vakare pranešė JAV įsikūrusi organizacija HRANA.
N. Mohammadi yra devynioliktoji moteris, gavusi Nobelio taikos premiją, ir antroji iranietė po žmogaus teisių aktyvistės Shirin Ebadi (Širin Ebadi), kuri apdovanojimą gavo 2003-iaisiais.
Tai penktas kartas per 122 metų apdovanojimų istoriją, kai taikos premija paskiriama asmeniui, kuris yra kalėjime arba laikomas namų arešto sąlygomis.
Likusios Nobelio premijos bus įteiktos per atskiras ceremonijas Stokholme vėliau sekmadienį.
