Jei tie pareigūnai bus paleisti už užstatą, tai gerokai paveiks regioninių rinkimų, vyksiančių gruodžio 21-ąją, kampaniją. Ypač smarkiai turėtų pasikeisti separatizmo idėjas palaikančių partijų kampanijos, nes žlugus bandymui paskelbti Katalonijos nepriklausomybę, šios politinės jėgos nuolat kaltina Madridą imant „politinius kalinius“ ir vykdant „represijas“.
„Valstybės spaudimas dabar yra mobilizuojantis nepriklausomybės judėjimo elementas“, – sakė Barselonos autonominio universiteto politologijos profesorius Oriolis Bartomeusas.
„Kai nebebus politinių kalinių, jie turės pakeisti savo kampaniją“, – pridūrė jis.
Už bylą atsakingas Aukščiausiojo Teismo teisėjas Pablo Llarena penktadienį po įkalintųjų apklausos sakė, kad sprendimą priims penktadienį, nurodė šaltinis iš teismo, norėjęs likti nežinomas.
Tikisi būti paleisti
Nušalintas Katalonijos viceprezidentas Oriolis Junquerasas buvo pirmasis pareigūnas, kurį P.Llarena apklausė už uždarų durų. Pasak vieno teismo šaltinio, jųdviejų susitikimas truko vos 20 minučių.
Iki penktadienio popietės teisėjas jau buvo susitikęs su septyniais kitais buvusiais regiono ministrais ir žadėjo apklausti dviejų nepriklausomybę palaikančių pilietinių asociacijų lyderius.
P.Llarena perėmė Katalonijos lyderių bylų tyrimą. Dauguma jų kaltinami maištu, antivyriausybine veikla ir valstybės lėšų švaistymu.
Iki praėjusios savaitės už šią bylą atsakingas buvo Ispanijos Nacionalinis teismas, kuris paprastai nagrinėja sudėtingas baudžiamąsias bylas; jo sprendimu buvo suimti O.Junquerasas, buvę jo ministrai ir du nepriklausomybę remiančių pilietinių organizacijų, „Omnium Cultural“ bei „Katalonijos nacionalinė asamblėja“ (ANC), lyderiai.
Aukščiausiojo Teismo teisėjas P.Llarena nusprendė, kad buvę Katalonijos parlamento nariai, kuriems pareikšti panašūs kaltinimai, gali likti laisvi, kol atliekamas tyrimas.
Dabar jis perėmė ir kitų separatistų lyderių bylas; šie tikisi, kad teisėjas jų atžvilgiu priims analogiškus sprendimus.
O.Junqueraso kairiosios respublikonų partijos (Esquerra Republicana de Catalunya, ERC) įstatymų leidėja Ester Capella sakė, kad partija yra atsidėjusi pinigų sulaikytųjų užstatams sumokėti.
„Suplanavome viską, kad jie galėtų įnešti užstatus ir būtų nedelsiant paleisti“, – sakė ji žurnalistams Madrido teisme.
Susiskaldęs separatistų judėjimas
Katalonijoje separatistų lyderių įkalinimas sukėlė pasipiktinimą. Nepriklausomybės šalininkai surengė jų palaikymo protestų ir demonstravo solidarumą su jais ryšėdami geltonus kaspinus.
Nušalintas Katalonijos prezidentas Carlesas Puigdemont'as, iškart po regiono nepriklausomybės paskelbimo pabėgęs į Belgiją, penktadienį sakė norįs, jog katalonų separatistų lyderiai sugrįžtų „namo“.
„Turėtumėte išeiti iš kalėjimo, nes niekada neturėjote ten atsidurti. Darykite viską, ką reikia, kad išeitumėte“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“.
Atstatydintas Katalonijos lyderis ir keli jo buvę ministrai tebėra Belgijoje, kur laukia sprendimo dėl galimos ekstradicijos į Ispaniją.
C.Puigdemont'as, O.Junquerasas ir dauguma nušalintos Katalonijos vyriausybės narių, nepaisydami jiems pareikštų kaltinimų, dėl kurių jiems gresia iki 30 metų nelaisvėje, dalyvaus vėliau šį mėnesį vyksiančiuose regioniniuose rinkimuose.
Tačiau po nepavykusio nepriklausomybės paskelbimo jie nepaaiškino, kaip elgsis, jei ir vėl laimės rinkimus – kaip 2015-ųjų rugsėjį, kai rinkimuose separatistai dalyvavo susivieniję į koaliciją.
Separatistų lyderių išlaisvinimas taip pat gali atnaujinti įtampą separatistines idėjas palaikančiame bloke, ypač tarp C.Puigdemont'o ir O.Junqueraso.
Kitaip nei per 2015-ųjų rinkimus, C.Puigdemont'o centro dešinioji Katalonijos Europos demokratų partija (PDeCAT) ir O.Junqueraso kairuoliška ERC nesirengia dalyvauti rinkimuose kaip koalicija; šios politinės jėgos varžysis dėl teisės vadovauti Katalonijos nepriklausomybės judėjimui.
„Jie verčia nepriklausomybės šalininkus pasirinkti tarp įkalinto kankinio viceprezidento ir prezidento tremtyje“, – pareiškė Barselonos autonominio universiteto politikos profesorius Gabrielis Colome.
Pergalė vėliau šį mėnesį vyksiančiuose rinkimuose žadama ERC, o separatistines idėjas palaikančių ir prieš nepriklausomybę nusiteikusių partijų galimybės juose bus apylygės, rodo naujausios visuomenės apklausos.
