Nacionalinės žvalgybos tarybos analizėje „Pasaulinės tendencijos 2025“ taip pat sakoma, kad dabartinė finansinė Volstryto krizė yra tik pirmoji pasaulio ekonomikos pertvarkymo fazė.
Konflikto tikimybė 2025 metais bus didesnė nei dabar, nes pasaulio gyventojai varžysis dėl mažėjančių ir nepastovių maisto, vandens ir energijos išteklių.
JAV dolerio, kaip svarbios pasaulio valiutos, vaidmuo sumažės, jis taps „pirmuoju tarp lygių“, o pasaulis galbūt nusikratys naftos priklausomybės, sakoma tame pranešime.
JAV galia pasaulyje tikriausiai sumažės, nes dėl amerikiečių rūpinimosi resursų skyrimu vidaus problemoms spręsti Jungtinės Valstijos gali atitraukti dalį resursų nuo užsienio ir pasaulio problemų.
JAV dolerio, kaip svarbios pasaulio valiutos, vaidmuo sumažės, jis taps „pirmuoju tarp lygių“, o pasaulis galbūt nusikratys naftos priklausomybės.
Pranešime sakoma, kad pasaulinis atšilimas pailgins vegetacijos periodą Rusijoje ir Kanadoje, be to, palengvins šių šalių priėjimą prie šiaurinių naftos telkinių, o visa tai sustiprins jų ekonomikas.
Tačiau Rusijos potencialą tapti pasauline galia gali temdyti investicijų į jos energetikos sektorių vėlavimas, nuolatinis nusikalstamumas ir vyriausybės korupcija.
Analitikai taip pat perspėja, kad toks pats kaip Rusijoje organizuotas nusikalstamumas galėtų užvaldyti kokią nors Rytų ar Vidurio Europos šalį, tačiau kokia tai galėtų būti šalis, vertinime nenurodoma.
Šiuo perspektyvų įvertinimu norima informuoti JAV išrinktąjį prezidentą Baracką Obamą apie veiksnius, kurie darys poveikį pasaulio įvykiams. Įvertinimas grindžiamas metus trukusiu ekspertų tyrimu ir JAV žvalgybos analizės tendencijomis.
„Ateinančius 20 perėjimo prie naujos sistemos metų lydės rizika“, – sakoma dokumente, kuriame reiškiamas pesimistiškesnis požiūris į JAV įtaką ir konfliktų galimybę nei praeitame įvertinime dėl periodo iki 2020 metų.
Nacionalinės žvalgybos tarybos pirmininkas ir analitinės žvalgybos direktoriaus pavaduotojas Thomas Fingaras sakė, kad žalingi padariniai nėra neišvengiami.
„Žmonių protui ar politinėms sistemoms, (ar) kai kuriais atvejais rinkos mechanizmams... nėra neįmanoma imtis šių problemų ir jas sumažinti, jei jų neišspręsti, – žurnalistams sakė T.Fingaras. – 2025 metais pasaulis galėtų būti geresnis“.
Kinija ir Indija, vadovaudamosi „valstybinio kapitalizmo" ekonomikos modeliu, turbūt drauge su JAV bus daugiapolio pasaulio hierarchijos viršūnėje ir varžysis dėl įtakos, sakoma minimoje analizėje.
Joje taip pat nurodoma, kad Afrikos ir Pietų Azijos šalys gali tapti nestabilios ir nevaldomos, nes dėl saugumo problemų ir vandens bei maisto trūkumo, kurį sukels klimato kaita ir gyventojų skaičiaus didėjimas, gali žlugti jų režimai.
Žvalgybininkai taip pat prognozuoja geopolitinį pakilimą nearabiškose islamiškose valstybėse, kurios nepriklauso Artimiesiems Rytams ir tarp kurių gali būti Turkija ir Indonezija. Be to, Iranas taip pat gali turėti svarbų vaidmenį naujajame pasaulyje, jei atsikratys savo teokratijos.
Konfliktų potencialas
Pasaulis su daugeliu galios centrų bus ne toks stabilus kaip pasaulis su viena ar dviem besivaržančiomis supervalstybėmis, didėjo konfliktų potencialas, sakoma įvertinime.
Žmonija pajus pasaulinį atšilimą, o vandens, maisto ir energijos išteklių trūkumas gali paskatinti konfliktus dėl išteklių.
„Strateginė konkurencija tikriausiai vyks dėl prekybos, investicijų, technologijų inovacijų ir įsigijimo, tačiau negalima atmesti ir 19-ojo amžiaus stiliaus ginklavimosi varžybų, teritorinės ekspansijos ir karinio varžymosi scenarijaus“, – rašo analitikai.
Pasaulis su daugeliu galios centrų bus ne toks stabilus kaip pasaulis su viena ar dviem besivaržančiomis supervalstybėmis, didėja konfliktų potencialas.
„Gali vėl atsirasti tokių konfliktų, kokių kurį laiką nematėme, pavyzdžiui, (konfliktų) dėl išteklių“, – pažymi jie.
Pasaulio turtas juda iš išsivysčiusių Vakarų į energetikos išteklių turtingas Persijos įlankos regiono valstybes, Rusiją ir Aziją, kylantį gamybos ir tam tikrų paslaugų industrijos centrą.
Pasaulyje didės atotrūkis tarp turtingųjų ir neturtingųjų, tad Afrikoje gali padidėti nestabilumas.
Pasaulinės finansų sistemos pertvarkymas vyksta greičiau, nei numatė analizės autoriai, sakė T.Fingaras. Pasak jo, praėjusį savaitgalį Vašingtone įvykęs Didžiojo dvidešimtuko (G-20), kuris vienija išsivysčiusias ir dideles kylančias ekonomikas, viršūnių susitikimas pademonstravo, kad darbas prasidėjo.
2025 metais vyks arba bus baigtas atsitraukimas nuo nafta grindžiamos energetikos sistemos. Geresnės, atsikuriančius išteklius naudojančios technologijos, tokios kaip saulės ir vėjo energijos panaudojimas, suteikia geriausias galimybes greitai ir nebrangiai pereigai, pažymima analizėje.
Branduolinės atakos rizika padidėjo, nors vis dar tebėra maža. Tą nedidelį padidėjimą nulėmė technologijų plitimas ir tarptautinių ginkluotės neplatinimo sistemų susilpnėjimas.
Jei Iranas įsigis branduolinių ginklų, Artimuosiuose Rytuose, kurie dokumente vadinami „nestabilumo arka“, gali prasidėti ginklavimosi varžybos, pažymėjo T.Fingaras.
Rizika, kad kovotojų grupuotės panaudos biologinius ginklus, yra didesnė už branduolinio terorizmo riziką, sakoma ataskaitoje.
Terorizmo patrauklumas per du ateinančius dešimtmečius gali sumažėti, ypač jei Artimųjų Rytų šalys užtikrins savo jaunimui produktyvų švietimą ir suteiks galimybių, tačiau didėjant populiacijai galimų kandidatų į teroristus tikriausiai daugės, be to, bus lengviau įsigyti pavojingų ginklų.
Nepaisant rizikingesnės pasaulio situacijos, „al Qaeda“ teroristų franšizė gali smukti „greičiau nei žmonės mano“, rašoma dokumente, kuriame minimas mažėjantis šio tinklo populiarumas islamiškajame pasaulyje, kur jis pareikalauja daugiausiai žmonių gyvybių.
„Perspektyva, kad „al Qaeda“ bus tarp nedaugelio grupuočių, galinčių peržengti kartos laikotarpį, nėra didelė, atsižvelgus į jo griežtą ideologiją, nepasiekiamus strateginius tikslus ir nesugebėjimą tapti masiniu judėjimu“, – teigiama dokumente.
