Šiitų partijai „al Wefaq“ vadovavęs A. Salmanas lapkritį buvo nuteistas už „bendravimą su Kataro pareigūnais... siekiant suardyti konstitucinę santvarką“. Žmogaus teisių organizacijos tokį verdiktą vadina farsu.
Kalėti iki gyvos galvos už akių nuteisti A.Salmano padėjėjai Ali al Aswadas ir Hassanas Sultanas taip pat neteko teisės skųsti jiems paskelbtus nuosprendžius. Abu vyrai yra buvę parlamentarai ir gyvena už Bahreino ribų.
Kataras ne kartą neigdavo, kad buvo susimokęs su A.Salmanu prieš Bahreiną.
2017 metų birželį Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Bahreinas ir Egiptas nutraukė visus santykius su Kataru, apkaltinę šalį finansuojant teroristų grupuotes ir palaikanti glaudžius ryšius su Iranu.
Kiek vėliau šios šalys Katarui paskelbė prekybinį ir diplomatinį boikotą. Savo ruožtu Kataras visus kaltinimus neigia ir tvirtina, kad šios valstybės tiesiog siekia pakeisti Dohos režimą.
Daugiau kaip du šimtmečius sunitų al Khalifų dinastijos valdomame Bahreine 2011 metais saugumo pajėgos užgniaužė šiitų vadovautus protestus už konstitucinę monarchiją ir renkamą premjerą. Nuo to laiko šalį sukrėtė kelios neramumų bangos.
Opozicijos judėjimai – ir religiniai, ir pasaulietiniai – buvo uždrausti, o šimtai disidentų atsidūrė kalėjime. Daugeliui šių disidentų taip pat buvo atimta pilietybė.
A.Salmano partija „al Wefaq“ teismo sprendimu buvo išformuota 2016 metais. Bahreino kairiojo sparno opozicinė grupė „Nacionalinė demokratinio veiksmo draugija“ („Waad“) 2017 metais buvo uždrausta dėl įtariamų ryšių su teroristais.
Bahreino valdžia kaltina šiitišką Iraną kurstant karalystėje neramumus. Teheranas tokius kaltinimus atmeta.
Teisių gynimo grupės sako, kad bylos prieš aktyvistus Bahreine – vyrus ir moteris, religinius ir pasaulietiškus veikėjus – neatitinka pagrindinių teisingo teismo standartų.
