Prie pagrindinės Milano traukinių stoties Milano Centrale esančiame parke imigrantai įkūrė savavališką stovyklavietę – čia skalbiami ir greta kabinami džiauti drabužiai, kai kurie žmonės miega netgi ant čiužinių. Jie tylūs ir mandagūs, tik vienas užkalbina klausdamas, kiek mes jam sumokėsime už tai, kad jį fotografuojame.
Plūsta į pietus tūkstančiais
Europos pietuose tokių stovyklaviečių yra daug. Kiti, jau kiek geriau įsikūrę imigrantai, sukasi paplūdimiuose ar pilnose žmonių gatvėse pardavinėdami įvairius niekučius. Vienas jų pasakojo per dieną parduodantis apie 400–500 tų niekučių – akinių nuo saulės, servetėlių nuo uodų ir pan. Sunku patikėti, nes, jei iš tiesų taip, ir bankininkai išeitų į gatves tokio darbo dirbti.
„Frontex“, kurią cituoja BBC, teigia, kad vien metų pradžioje prie Europos išorinių sienų buvo aptikta apie 153 tūkst. imigrantų. Express.co.uk, tiesa, nenurodydamas statistikos šaltinio, teigia, kad vien per pirmuosius tris šių metų mėnesius 185 tūkst. imigrantų siekė prieglobsčio Europoje.
„Frontex“ teigia, kad imigrantų srautas metų pradžioje buvo apie 150 proc. didesnis nei praėjusiais metais tuo pačiu metu. Tai yra ypač didelis galvos skausmas Graikijai ir Italijai, nes būtent per šias valstybes į Europą iš Afrikos plūsta imigrantai.
Daugiau nebelaukiame migrantų, nes mes turime 7 mln. bedarbių ir 9 mln. skurstančiųjų, – sakė M.Le Pen.
„Jie nėra laukiami“
„Jeigu migrantai keliauja į Prancūziją dabar, tai todėl, kad mūsų šalis yra viena patraukliausių – siūlo būstą, maistą, mokyklą ir sveikatos apsaugą nemokamai. Mes nebeturime išteklių, mes turime siųsti stiprų signalą, kad daugiau nebelaukiame migrantų, mes turime 7 mln. bedarbių ir 9 mln. skurstančiųjų“, – sakė 2017 metais Prancūzijos prezidento posto sieksianti Marine Le Pen.
Galbūt ne toks radikalus, tačiau panašus diskursas vyrauja ir kitur Europoje, įskaitant ir Lietuvą, kur net iš parlamentaro lūpų pasigirsta bandymas imigrantams prilipdyti beraščių juodaodžių etiketę.
Lietuva priims 325 imigrantus. Tačiau jie, palyginti su Italijos ir Graikijos skaičiais, yra katino ašaros. Graikiją šiemet jūra jau pasiekė 63 tūkst. imigrantų, Italiją – 62 tūkst., rašo BBC. Dalia Grybauskaitė, Italijoje susitikusi su šalies prezidentu, pabrėžė, kad migrantų pasidalijimas, kokį dabar atliko Briuselis, problemos neišspręs.
Vien pirmąjį gegužės savaitgalį Italija sulaukė 6 tūkst. imigrantų, per 48 valandas buvo įvykdyta 17 jų gelbėjimo operacijų. Kai kurių imigrantų išgelbėti nepavyko – gelbėtojai iš jūros traukė jau tik nuskendusius jų kūnus.
Italijoje daugėja benamių
Italijos traukinių stotyse įsikūrę pagalbos centrai pasakoja sulaukiantys vis daugiau benamių žmonių prašymų padėti.
Pernai į centrus kreipėsi 31,7 tūkst. benamių – 26 proc. daugiau nei metais anksčiau. Italijos ONDS teigimu, beveik 73 proc. jų buvo užsieniečiai. Beveik visi užsieniečiai – ne Europos Sąjungos piliečiai.
Statistika rodo, kad 55 proc. naujai besikreipiančių benamių sudaro imigrantai. Nors šalys, skelbia ONDS, yra įvairios, 65 proc. benamių sudaro dešimties šalių piliečiai. Didžiausia grupė yra italai (24,5 proc.), antroje vietoje – rumunai (15,9 proc.), trečioje – marokiečiai (6,7 proc.) ir ketvirtoje yra Tuniso piliečiai (3,4 proc.)
Benamių užsieniečių Italijoje, o ir Graikijoje, būtų mažiau, jeigu juos priimtų kitos valstybės, tačiau iki šiol jos tik nukreipdavo imigrantus atgal į Europos pietus.
