Kaip rašo Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche welle“ naujienų rusų kalba portalas, V.Putinas jau gavo kvietimą į BRICS viršūnių susitikimą, rugpjūčio pabaigoje vyksiantį Johanesburge.
Tokius kvietimus gavo visų šios grupės valstybių-narių – Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, PAR – vadovai, sakė pastarosios valstybės užsienio reikalų ministrė Naledi Pandoras.
Tačiau V.Putinas šį kartą atsidūrė ypatingoje situacijoje.
Juk jeigu Rusijos lyderis atvyks į PAR, šios šalies valdžia turės jį suimti ir perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), kurio vadovas kovą išdavė jo arešto orderį.
-
V.Putino galios manija: absoliučios valdžios troškimo apsėstas nihilistinis režimas
-
Žmonių, kuriuos Ukraina nori pašalinti, sąrašo viršuje – V.Putinas ir J.Prigožinas
-
V.Putino kaimas: Rusijos prezidento artimieji valdo žemes aplink jo rezidenciją
-
Ką rašo pasaulis: Kremlius patyrė smūgį – taisykles kare diktuoja nebe Maskva
-
„Fašistinės Estijos ambasadore“ Rusijoje vadinta politikė: dabar jie tą patį daro su Ukraina
Kur baigiasi valstybių vadovų imunitetas?
PAR, anksčiau ratifikavusi Romos statutą (sutartį, kuria grindžiama TBT veikla ir kurioje Rusija šiuo metu nedalyvauja), pripažįsta šio Teismo jurisdikciją.
Ankstesniuose pareiškimuose dėl BRICS viršūnių susitikimo PAR valdžios atstovai minėjo imunitetą, kurį šioje šalyje turi visi tarptautinių konferencijų dalyviai, rašo „Deutsche Welle“.
„Imunitetai egzistuoja siekiant prisidėti prie tarptautinės teisės taikymo ir apskritai užtikrinti tarptautinių santykių palaikymą“, – aiškino Erlangeno-Niurnbergo Friedricho Aleksandro universiteto tarptautinės teisės profesorius Christophas Safferlingas.
Galiausiai, pasak profesoriaus, valstybių ir vyriausybių vadovai turėtų turėti galimybę susitikti nebijodami būti apkaltinti kitų šalių nacionalinių teismų.
Tačiau imunitetas, Ch.Safferlingo įsitikinimu, turi savo ribas.
Keliuose savo sprendimuose TBT užfiksavo, kad net ir pareigas einančių valstybių vadovų imunitetas neapima tarptautinių teismų jurisdikcijos.
„Tai yra teisinė norma pagal Romos statutą ir čia nėra jokių išimčių“, – teigė Ch.Safferling.
Kitaip tariant, net tarptautinės konferencijos metu taikomas imunitetas neturi teisinės galios prezidentui, kuris ieškomas pagal tarptautinį baudžiamąjį orderį.
Neišdavė Sudano prezidento
„Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainėje publikuojamame straipsnyje teigiama, kad tas pats pasakytina ir apie PAR teisę.
Tačiau atitinkamas precedentas jau yra ir jis susijęs būtent su PAR.
V.Putinas yra antrasis valstybės vadovas, turintis TBT išduotą arešto orderį.
Pirmasis buvo tuometinis Sudano prezidentas Omaras al-Bashiras.
lr jis atvyko į PAR 2015 metais, kur vyko tarptautinė konferencija.
PAR turėjo išduoti teismui Sudano diktatorių – vietoje to jis per slaptą naktinę operaciją netrukdomas išskrido iš šalies, nurodo „Deutsche Welle“.
„Po to PAR Konstitucinis Teismas nusprendė, kad valdžios institucijos turėjo suimti O.al-Bashirą ir to nepadariusios iš esmės pažeidė savo teisės aktus. Šis Konstitucinio Teismo sprendimas galioja ir šiandien.
Vadinasi, kad atsisakymas išduoti V.Putiną pažeistų tarptautinę ir PAR teisę“, – sakė Leibnico instituto Heseno taikos ir konfliktų tyrimų fondo mokslininkas Christofferis Burkas.
Mažos TBT galimybės
Kas nutiks BRICS viršūnių susitikime rugpjūtį? Ar gali būti, kad PAR vis tiek priims V.Putiną?
Kaip rašo „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainė, teoriškai – taip, nes TBT turi mažai galimybių taikyti sankcijas tiems, kurie nevykdo jo sprendimų.
„Galima pasmerkti, nurodant, kad orderis yra ir turi būti įvykdytas, o tada aiškiai įvardyti tai, kas atsitiko, PAR klaida. Bet galiausiai taip jau buvo ir anksčiau“, – teigė Ch.Safferlingas.
Skirtingai nei nacionalinės valstybės, TBT neturi savo policijos pajėgų, kurios vykdo galiojančius įstatymus, pažymi „Deutsche Welle“.
Todėl TBT priklauso nuo to, ar jį ratifikavusios valstybės laikysis Romos statuto nuostatų.
„Kas to nedaro ir nepritaria susitarimo įgyvendinimui, silpnina teismą. Tai visiškai aišku, nes tokiu atveju orderis nebūtų vertas net popieriaus lapo, ant kurio išrašytas. Tai reikštų TBT susilpnėjimą“, – mano Ch.Safferlingas.
Iš pradžių V.Putino arešto orderis, anot apžvalgininkų, buvo kaip stiprus signalas – net toks galingas politikas, kaip jis, neturėtų jaustis saugus nuo baudžiamojo persekiojimo.
„TBT taip pat padarė tai, kad labai aiškiai apie save pareikštų: aš čia, aš galiu tai padaryti, aš to noriu ir to sieksiu“, – „Deutsche Welle“ naujienų rusų kalba interneto svetainės straipsnyje cituojamas Ch.Safferlingas.
Teisingumas gali užtrukti dešimtmečius
Ch.Safferlingo nuomone, apskritai tarptautinė teisė po TBT sprendimo taip pat tapo svarbesnė.
Skirtingai nei 2015 metais, kai O.al-Bashiras lankėsi PAR, apie V.Putino vizitą ten kalbama iš anksto, jo arešto orderis suvokiamas kaip kažkas rimto.
„Dabar ne taip lengva tai apeiti, byloje yra net arešto orderis. Dabar į tai reikia atsižvelgti diplomatinėse derybose. Be to negalima apsieiti ir tai iš tikrųjų yra gera žinia“, – tęsė Ch.Safferlingas.
Ch.Burkas nėra toks optimistiškas. Jis baiminasi, kad arešto orderis tokiam gerai žinomam pareigūnui, kaip V.Putinas, gali grįžti bumerangu pačiam TBT.
„Yra labai didelis pavojus, kad iškeliama byla, kurioje asmuo yra kaltinamas, bet šis asmuo nesuimamas daugelį metų. Iš tikrųjų, jei V.Putinas nepadarys klaidų, jis nebus suimtas.
Tai reiškia, kad metų metus ir dešimtmečius byla liks atversta. Neatidėliotinai teismo funkcijai – teisingumo vykdymui priimant sprendimus – tai labai pavojinga“, – perspėjo Ch.Burkas.
Kaip nurodo „Deutsche Welle“, kol kas tokių atvejų nėra daug.
V.Putinas yra tik antrasis valstybės vadovas, turintis TBT išduotą arešto orderį.
Kaip seksis Teismui, daugiausia priklauso nuo valstybių, kurios pripažino jo jurisdikciją.
Visoms šioms procedūroms dar reikia laiko nusistovėti, sakė Ch.Safferlingas.
„Ir labai tikėtina, kad tai darysime dar kurį laiką“, – mano jis.
